„Visko prisipirkau, bet dar noriu pasižvalgyti“, – tarp žmonių, laukiančių eilėje ties šviežios mėsos vitrinomis, nardanti senjorė smalsiai stebėjo, ką jie perka ir kiek už tai moka.
Lapkričio 12-ąją Palangoje, Bangų ir Ganyklų gatvių sankirtoje, atidaryta XXL formato „Norfa“ – pirmoji šio tinklo parduotuvė kurorte.
Maždaug už 20 kilometrų esanti Klaipėda ne visiems miesto gyventojams lengvai pasiekiama, kaip ir joje esančios „Norfos“ parduotuvės, užtat šie prekybininkai Palangoje buvo ypač laukiami.
Pastatė „operos teatrą“
„Žiūrėkit, Palanga pasistatė operos ir baleto teatrą“, – taip juokauja žmonės regėdami naująjį „Norfos“ pastatą. Išties jo fasadas, ypač tamsoje, kai būna ryškiai apšviestas, šiek tiek primena sostinėje esantį Lietuvos operos ir baleto teatrą, tik gerokai mažesnį.
Pasak bendrovės „Antakalnio statyba“ atstovo Kęstučio Vaicekiūčio, Palangos miesto savivaldybė buvo ypač reikli architektūriniam jo sprendimui.
„Tai išskirtinis pastatas, esantis kurorte, pušyne. Jo forma yra specifinė, nes antrajame aukšte įrengtos specialiai tenisui pritaikytos erdvės.
Tai nėra įprastinė parduotuvės „dėžutė“. O ir miesto valdžia reikalavo, kad tai būtų gražus, prie aplinkos derantis statinys.
Ne šiaip sau medieną fasadui pirkome Suomijoje – Lietuvoje tokios nebuvo. Suomiai ją paruošė, estai nudažė, o lietuviai impregnavo“, – taip užsakymo subtilybes apibūdino K.Vaicekiūtis.
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko bei įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, šis objektas yra išskirtinis, nes tai pirmas kartas, kai buvo lygiomis dalimis investuota ir į komercines parduotuvės patalpas, ir į sporto infrastruktūrą. Iš viso tam buvo skirta 9 mln. eurų.
„Palangoje seniai, maždaug prieš porą dešimtmečių, esame įsigiję žemės sklypą, kurio mums niekaip nepavyko pajudinti iš mirties taško.
Maždaug prieš penkerius metus, kai dėl to sklypo problemų atvykome pas Palangos merą ieškoti sprendimų, jis pasakė, kad mūsų norai nesutampa su miestiečių pozicija – ten parduotuvei ne vieta.
Tačiau savivaldybė tuo metu aukcione bandė parduoti kitą sklypą, kurio įsigyti niekas nepanoro. Galbūt jo norėtume mes?“ – štai taip apie situaciją, susiklosčiusią 2020-aisiais, pasakojo D.Dundulis.
Taigi savivaldybė dar kartą paskelbė sklypo aukcioną, bet iškėlė sąlygą, kad 50 proc. investicijų atiteks sportui – teniso aikštynams.
„Prieš ketverius metus buvome vieninteliai aukciono dalyviai. Įsigijome sklypą, ėmėmės projektavimo ir statybų. Projektas buvo įgyvendintas greitai – per ketverius metus, nors vidutiniškai tokiems objektams pastatyti prireikia septynerių metų.
Jei ne savivaldybės pagalba, vargu ar šiuo metu statybos jau būtų baigtos“, – užsiminė D.Dundulis.
Darbus pristabdė vėjas
Ar viskas gerai? Ar visi šviestuvai šviečia? Parduotuvės atidarymo dieną K.Vaicekiūtis žvilgsniu dar perbėgo visa, kas yra jos viduje.
„Viskas gerai, – patikino jis. – Svarbu, kad viskas būtų gerai eksploatuojama. Mūsų tikslas – statybose naudoti patvarias medžiagas, kad jos ilgai atrodytų kaip naujos ir kad remonto ne– prireiktų anksčiau nei po 15-os metų.“
Pasak K.Vaicekiūčio, iššūkių statant Palangoje „Norfą“ būta ne vieno.
„Pajūryje žiemą įsismarkauja vėjai. Būdavo, kranas pakelia fasadines plokštes aukštyn, jas reikia montuoti, bet neįmanoma – vėjas jas įsiūbuoja. Tokiais atvejais darbus tekdavo stabdyti“, – pasakojo jis.
Vieno paskutinių iššūkių būta dar šį rudenį, kai statiniui eksploatuoti reikėjo gauti valstybinės komisijos pritarimą.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimu ortakių vidų turėjome padengti specialiomis nedegiomis medžiagomis.
Tai pirmas mūsų statytas tokios paskirties pastatas, kuriame ir sportininkų, ir pirkėjų skaičius yra didelis. Natūralu, kad didesnis buvo ir valstybinės komisijos dėmesys.
Dabar žinome, kad yra sukurtas toks reikalavimas, o projektavimo niuansai juk ir atsiranda iš patirties“, – kalbėjo K.Vaicekiūtis.
Šiuo metu jo atstovaujama statybų rangos bendrovė „Norfos“ prekybos centrą stato Panevėžyje, vasarį jis turėtų būti atidarytas. Šie statybininkai su „Norfos mažmena“ bendradarbiauja apie 20 metų – sukaupta patirtis praverčia įgyvendinant tokios paskirties projektus.
Naujos darbo vietos
Pasak D.Dundulio, patirtis liudija, kad naujose parduotuvėse kolektyvas bendrą kalbą randa maždaug per pusmetį – iš pradžių darbuotojams būna gana sunku aprėpti ir savo darbus, prireikus – pagelbėti kolegoms. Kartais prireikia poros ar net trejų metų, kol visi procesai parduotuvėje pradeda vykti darniai.
„Dabar turiu 30-ies žmonių komandą, anksčiau, dirbdama Gargžduose esančioje „Norfoje“, turėjau 23 pavaldinius. Kadangi tai nauja parduotuvė Palangoje, visi esame naujokai – visi ir pradedame nuo nulio. Palangiškiai gal smarkiai nepyks, jei kurį laiką ne viskas vyks sklandžiai.
Perkančių žmonių šiuo metu gausu, o ir atidarymo laukė daugybė. Palangiškiai stebėdavo pro langus, kaip krauname prekes“, – sakė Palangoje esančios „Norfos“ direktorė Laura Šlepavičienė.
Ji gyvena Kretingoje, maždaug 13-a kilometrų nuo Palangos, tad darbas naujoje parduotuvėje ją priartino ir arčiau namų.
„Neišvengiau jaudulio, – pratarė kasoje dirbanti 26 metų Gabrielė. – Maniau, kad nieko čia tokio, nes turiu nemažai darbo prekyboje patirties, bet vis tiek atidarymo dieną skenuojant kasoje prekes rankos šiek tiek virpėjo.“
Pasak Gabrielės, ji yra dirbusi ir kito tinklo parduotuvėje, ir degalinėje operatore. Pastaruoju metu ji buvo užsiregistravusi Palangos užimtumo tarnyboje ir buriant „Norfos“ kolektyvą nesunkiai perėjo atranką.
„Man irgi ramu“, – patikino valytoja Vilma paklausus, ar negąsdina žmonių srautas, kuris naujojoje „Norfos“ parduotuvėje ypač didelis.
„Turiu patirties, – sakė Vilma. – Septynerius metus dirbau valytoja kitų tinklų parduotuvėse. Regėjau ir tai, koks buvo vienos iš jų atidarymas Šventojoje.
O šio darbo labai laukiau. Norėjau grįžti į prekybą, o kol buvo baigtos „Norfos“ statybos, padirbėjau naujausiame Palangos viešbutyje.“
Asortimentas ir technologijos
Pasak D.Dundulio, XXL formato „Norfos“ parduotuvė Palangoje yra šiek tiek – maždaug 250 kv. metrų – mažesnė už standartinę. Jos dydį apribojo žemės sklypas.
„Įranga joje yra kaip ir kitose XXL formato parduotuvėse, tačiau asortimentas priklausys nuo to, kokios prekės turės paklausą.
Mūsų kompiuterizuota užsakymų sistema yra taip sukurta, kad užsakomų prekių kiekis būtų koreguojamas pagal jų pardavimą.
Šiuo metu yra suformuotas standartinis asortimentas. Tikėtina, kad Palangoje vėliau prireiks daugiau prabangesnių prekių“, – sakė D.Dundulis.
Anot jo, sudėtinga būtų valdyti vieną parduotuvę, kurioje būtų išskirtinis asortimentas. „To ir nedarome, – patikino jis. – Poilsio, paplūdimio bei turizmo prekių yra visose tokio pat dydžio „Norfos“ parduotuvėse, tad ir ši nebus išskirtinė, nes mūsų prioritetas – prekyba maisto produktais.“
Kadangi pastaruoju metu atnaujintos „Norfos“ parduotuvės atidaromos kone kas mėnesį, jose būna įdiegiamos ir naujausios technologijos.
„Pastaruosius trejetą metų jos nepakito. Bet jeigu koks nors sprendimas pasiteisina, visada jį pradedame tiražuoti – pritaikyti ir kitose parduotuvėse jas renovuojant, statant – taip pat.
Pavyzdžiui, montuojama naujausia šaldymo sistema su kompresoriais veikia garų suspaudimo – šaldymo ciklo principu. Ši sistema perkelia šilumą iš vėsinamos vietos į išorinę aplinką, tad šilumos energija naudojama patalpos šildyti.
Parduotuvės pastatas nėra prijungtas prie miesto šilumos tinklų – jame visa sistema yra autonomiška. O jei energijos pritrūksta, ją pagamina šilumos siurblys“, – paaiškino D.Dundulis.
Savitarnos kasų privalumai
Palangos „Norfoje“ įrengta 10 savitarnos kasų. Ir jau pirmosiomis parduotuvės atidarymo dienomis, kai pirkėjų buvo ypač gausu, ties jomis nenusidriekė žmonių eilės.
Anot D.Dundulio, savitarnos kasų nauda yra keleriopa. Vienas privalumų – šios kasos leidžia sumažinti reikiamą kasininkų skaičių iki 20–30 proc.
Darbuotojų algoms yra skiriama tam tikra dalis apyvartos lėšų. Jeigu vietoj savitarnos kasų tebedirbtų žmonės įprastinėse kasose, jų algos atitinkamai kilstelėtų ir visų prekių kainas.
„Norfos“ tinklo darbuotojų atlyginimams skiriama dalis prekių kainoje sudaro 7,6 proc. Tai – keletas centų, tačiau kai prekybos apimtis yra didelė, tie keli centai tampa didelėmis pinigų sumomis.
„Šiuo metu mūsų darbuotojų atlyginimų mediana – vidutinis visą mėnesį dirbančiojo užmokestis – yra 40–45 proc. didesnė nei kitų trijų didžiųjų prekybos tinklų, o artimiausią konkurentą lenkia maždaug 20 proc.
Tikiuosi, kad už spalį mokamų atlyginimų mediana pasieks 2100–2200 eurų, arba, atskaičius mokesčius, sieks 1500 eurų“, – paaiškino D.Dundulis.
Kitas savitarnos kasų privalumas – jos padeda suvaldyti pirkėjų srautus per jų antplūdį.
„Nors ir turime kompiuterinę programą ir galime numatyti, kada pagausės pirkėjų, vis tiek absoliučiai tiksliai neįmanoma to prognozuoti ir susodinti darbuotojų į įprastines kasas.
O savitarnos kasos veikia visą laiką ir pirkėjams nereikia laukti eilėse.
Taip pat ir automobilių parkavimo aikštelėje greičiau vyksta kaita – kuo greičiau atsiskaitoma už pirkinius, tuo greičiau jose atsilaisvina vietos.
Pastaruoju metu ir naujai statomose, ir renovuojamose parduotuvėse taip įrengiame savitarnos kasas, kad už prekes sumokėję žmonės iš karto galėtų išeiti į lauką. Tokiu būdu sutaupome dalį komercinio ploto“, – paaiškino „Norfos“ tinklo savininkas.
Bet ar tai nepagausino vagysčių?
„Tikėtina, kad mūsų tinkle, palyginti su kitais, dėl vagysčių yra nurašoma mažiausiai prekių, – atsakė D.Dundulis. – Iš tikrųjų žmonės yra sąžiningi, išskyrus vieną kitą. Anksčiau ir man atrodė, kad nemažai yra piktavalių, bet dabar esu pakeitęs nuomonę – žmonės yra geri.
Manoma, kad dažnai yra vagiamas alkoholis, iš tiesų šių prekių nurašymas yra vienas mažiausių. Patys didžiausi trūkumai susidaro mėsos gaminių grupėje. Daug yra nurašoma vaisių ir daržovių, bet todėl, kad tai greitai gendantys produktai.“
Šviežia mėsa ir daržovės
„Išpjaustyta šviežia mėsa, kuri kasdien sudedama į vitriną, joje neužsibūna – tai, kas per dieną neparduodama, iš karto patenka į gamybą.
Taigi kas rytą vitrinose išdėliojama dar prieš parduotuvės atidarymą iš skerdyklos atvežta, atvėsinta ir išpjaustyta mėsa. Tai – mūsų tinklo privalumas“, – patikino D.Dundulis.
Antrinė „Norfos mažmenos“ grupės įmonė „Rivona“ Žemaitijoje turi modernią skerdyklą. Pavyzdžiui, šiemet per spalį joje buvo paskersta 25 tūkst. kiaulių, kurių tiekėjai yra Lietuvoje jas auginantys ūkiai.
Įprasta, kad kasdien apie 10 val. skerdyklą pasiekia parduotuvių užsakymai ir į juos atsižvelgiant yra paskerdžiamas tam tikras skaičius kiaulių.
Skerdiena, pasitelkus naujas technologijas, yra greitai atvėsinama, naktį sukraunama į sunkvežimius ir kas rytą pasiekia didžiąsias tinklo parduotuves, esančią Palangoje – taip pat.
„Pasiteisino ir 2024-ųjų pradžioje mūsų pradėta akcija – pirmadieniniai vaisių ir daržovių išpardavimai, kai nuo 17 valandos šioms prekėms taikoma 50 proc. nuolaida. Palangos „Norfa“ – ne išimtis. Nors parduotuvė ką tik atidaryta, akcijos galioja ir joje.
Šiemet tokias pat pirmadienines akcijas pradėjome skelbti ir šviežiai bei sveriamai rūkytai žuviai, tortams ir plokštainiams.
Taigi šių prekių skyriai kiekvieno pirmadienio vakarą ištuštėja – viskas yra parduodama. Antradienį į lentynas sukraunami patys šviežiausi vaisiai ir daržovės, taip pat ir žuvis, saldūs kepiniai. Kartais dėl tiekimo niuansų antradienį būna ne visas šių prekių asortimentas, bet tai ilgai neužsitęsia. O ketvirtadieniais apskritai „Norfos“ parduotuvės būna paruoštos didžiajam savaitės apsipirkimui. Mat penktadieniais žmonės perka gausiai – apyvarta padidėja dvigubai“, – paaiškino D.Dundulis.
Uždari teniso aikštynai – išsvajota būtinybė
Palangos „Norfos“ pastate įrengti teniso aikštynai pagal ilgalaikę sutartį yra išnuomoti operatoriui – viešajai įstaigai „Sporto arena“.
Pasak jos vadovo Arnoldo Paulausko, uždarieji teniso aikštynai Palangai buvo ypač reikalingi, o dabar tai yra viena geriausių teniso arenų visoje Lietuvoje.
„Simboliška, kad 1901 metais pirmoji teniso aikštė buvo pastatyta būtent Palangoje, uždaroje grafų Tiškevičių teritorijoje – Birutės parke. Pirmoji vieša profesionali teniso lauko aikštė irgi buvo atidaryta Palangoje 1925 metais, kai gyventi į kurortą persikėlė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas“, – sakė A.Paulauskas.
Naujoje arenoje įrengtos trys kiliminės dangos aikštės su plačiais užribiais ir aukštomis lubomis. Jose sumontuota moderni LED apšvietimo ir vėdinimo sistema, įrengtos erdvios rūbinės, tribūnos žiūrovams. Šie sprendimai leidžia organizuoti tiek treniruotes, tiek aukšto lygio teniso turnyrus.
Ties aikštynais yra specialių treniruoklių – reformerių bei kineziterapijos salės, taip pat įrengta poilsio zona.
Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, Palangoje tai istorinis įvykis, nes pastatytas ne tik naujas prekybos centras, bet kartu investuota ir į sporto infrastruktūrą.
„Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kuriame pusė pastato skirta komercijai, kita pusė – sportuojantiems žmonėms. Miestui tai ypač svarbu, nes uždari teniso aikštynai – tai galimybė pratęsti Palangos kurortinį sezoną. Taip pat tai yra puiki vieta treniruotis profesionalams“, – sakė meras.
Apskritai Palangoje per pastarąjį dešimtmetį atsirado daug sporto infrastruktūros projektų.
Spalį Palangos miesto savivaldybė gavo oficialų Europos sporto sostinių ir miestų federacijos („ACES Europe“) laišką, kuriame šios organizacijos prezidentas Gianas Francesco Lupattelli pranešė, kad kurortui skirtas garbingas titulas. Jis tapo 2026 metų Europos sporto miestu.