Tačiau anksčiau šiais metais policija ir Norvegijos muitinės ir akcizų tarnyba savo grėsmių vertinimuose skambina pavojaus varpais: neteisėtas žuvų eksportas gali duoti didelį pelną, tačiau jo mastą sunku įvertinti.
Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK dalyvavo tyrime, ar žuvys, kurios niekada neturėtų kirsti sienos, vis dėlto išgabenamos. Reportaže pasakojama, kad kai darbuotojai atidarė dėžes, pakuotė atrodė gerai. Bet tada jie išėmė žuvis patikrinimui.
„Iš karto matyti žaizdos. Tai akivaizdžiai vieta, kurioje veisiasi bakterijos. Mes negalime to siųsti klientams. Mes negalime to siųsti niekam“, – sakė vienas iš gamyklos darbuotojų.
Nelegalios lašišos iš kelių gamyklų
NRK buvimo metu atvyko keletas sunkvežimių su kroviniu iš penkių skirtingų gamyklų Norvegijoje. Akvakultūros pramonė yra antra pagal dydį Norvegijos eksporto pramonė, o 2024 m. Norvegija eksportavo lašišų už 123 mlrd. Norvegijos kronų (10,42 mlrd. eurų).
Kaip nurodo iLaks.no, dėl neteisėto eksporto pelnas padidėja du ar tris kartus.
Neteisėtas žuvų su matomais sužalojimais ir pažeidimais (tokia vadinama gamybine žuvimi) eksportas pastaraisiais metais tapo plačiai paplitęs. Ypač bloga padėtis buvo 2023 ir 2024 m., kai žuvų augintojai susidūrė su dideliais biologiniais iššūkiais, susijusiais su žuvinėmis utėlėmis, medūzomis ir kitokios kilmės sužalojimais.
Gamybinė žuvis negali būti eksportuojama be defektų ištaisymo. Praktikoje defektų ištaisymas reiškia filė išpjaustymą ir odos pašalinimą, atliekamą patvirtintose Norvegijos perdirbimo įmonėse.
Vienas toks nelegalus eksportuotojas sutiko papasakoti apie savo metodus – su sąlyga, kad jo tapatybė bus laikoma paslaptyje. NRK šį vyrą vadina „Olsenu“.
Iš pradžių jis veikė legaliai, kaip ir kiti eksportuotojai. Kiekvieną kartą perparduodamas lašišą, jis uždirbdavo po vieną ar dvi kronas už kilogramą (apie 8,5 eurocento).
Sunkvežimis gali vežti apie 19 000 kilogramų lašišos. Tai reiškia, kad kiekvienas iš šalies išvykstantis sunkvežimis gali atnešti nuo 19 000 iki 38 000 Norvegijos kronų (1600 – 3200 eurų) pelno. Olsenas sako, kad žaizdotos žuvys jam tapo galimybe uždirbti du ar tris kartus daugiau nei anksčiau. Vieno sunkvežimio pelnas gali išaugti iki 100 000 Norvegijos kronų (8500 eurų).
Nė neslėpė
Jis pardavinėjo lašišą užsienyje, tarsi su kroviniu viskas būtų buvę tvarkinga. Jis teigia, kad nesistengė slėpti kontrabandos ar manipuliuoti kainomis. Olsenas teigia, kad kiti lašišų pramonės atstovai darė tą patį.
Jis mano, kad valdžios institucijoms tai būtų buvę lengva nustatyti. „Tai buvo visiškai atviras eksportas. Ir sąskaitose faktūrose, ir važtaraščiuose buvo nurodyta, kad tai yra gamybinė žuvis“, – sako jis.
Per patikrinimą jis turėjo pateikti šiuos dokumentus. „Gamybinė žuvis parduodama lygiai taip pat kaip aukščiausios kokybės lašiša, – sako Olsenas. – Jei valdžios institucijos būtų patikrinusios sąskaitas faktūras, kurias mes, prekybininkai, siuntėme muitinės formalumams atlikti, jos galėjo lengvai nustatyti, kas eksportavo gamybinę žuvį.“
Maža rizika
„Tik didieji rinkos dalyviai sudaro sutartis. Ši grupė lašišą perka tik neatidėliotinojo sandorio rinkoje“, – sako Olsenas. Anot jo, rizika būti sugautam yra maža, o rizika būti nubaustam – dar mažesnė.
„Kai kas nors būdavo sugaunamas, jam būdavo duodami patarimai. Jei jis būdavo sugaunamas dar kartą, gaudavo raštišką sprendimą, kuriame buvo nurodoma iki tam tikros datos – dažnai po kelių mėnesių – nutraukti gamybinės žuvies eksportą“, – sako Olsenas.
NRK peržiūrėjo Norvegijos maisto saugos tarnybos inspektavimo ataskaitas ir reakcijas į gamyklas, žuvų augintojus ir eksportuotojus per pastaruosius penkerius metus. Ši apžvalga rodo, kad 19 operatorių buvo pagauti pažeidžiantys taisykles. Septyni operatoriai buvo pagauti keletą kartų. Daugumai, įskaitant sunkesnius atvejus, buvo taikoma švelniausia reakcija – patariamosios gairės.
Apie keturis operatorius buvo pranešta policijai. Vienas atvejis buvo atmestas, vienas baigėsi bauda, o du atvejai vis dar tiriamai, rašo iLaks.no.