Kaip moteris pasakojo atsiųstame laiške, pirmiausia, jos mama turėjo lėktuvo bilietą skrydžiui lapkričio 23 d. iš Vilniaus į Vieną, kuris jau tuomet nebuvo sklandus.
„Nors oro uostas buvo uždarytas jau 19 val., apie lėktuvo pavėluotą išvykimą keleiviams buvo pranešta tik po jo planuoto išskridimo po 22.10 val. Kas valandą vis gaudavome naują informaciją, kad skrydis bus atidėtas. Apie 12 val. nakties buvo gautas pranešimas, kad keleivius veš autobusu į Kauną, iš kur skraidins į Vieną. Pagaliau 3.15 val. lėktuvas vietos laiku nusileido Vienoje. Paryčiais sugrįžome i namus Austrijoje“, – prisiminė pirmąjį sutrikdytą mamos skrydį.
Bet vos po kelių dienų, lapkričio 26 d. senyvo amžiaus Robertos mamos skrydis ir vėl tapo komplikuotas. Po to, kai Vilniaus oro uoste nuo riedėjimo tako nuslydo lėktuvas, oro uostas buvo uždarytas iki beveik 4 val. ryto (27 d.), o keleivių skrydžiai nukreipti kitur.
„Dabar yra paryčiai, lapkričio 27-sios naktis. Kur yra mano mama, išlydėta į lėktuvą lapkričio 26 d. dienos vakarą (išvykimas iš Vienos 26 d. 20.50 – tiksliai nežinom). Žinom, kad lėktuvas nusileido Rygoje. Apie pirmą valandą nakties. Be „Ryanair“ aviakompanijos pranešimų, nieko tikslesnio Lietuvos oro uostuose sužinoti nepavyko. Informacija apie skrydį iš Vienos oro uosto internetiniuose puslapiuose išnyko. Telefonu informacijos išpešti nepavyko, visą vakarą teko girdėti, kad oro uostas uždarytas, laukiame naujos informacijos.
„Ryanair“ programėle buvo gauti pranešimai apie lėktuvo nusileidimą Rygoje, apie tai, kad organizuojami autobusai parvežti keleivius į Vilnių. Galiausiai pranešė, kad autobusų nėra, ieškokites nakvynės Rygoje patys. Kaip seni žmonės, nusileidę svetimame mieste naktį, kažką gali susiorganizuoti. Mūsų keliautoja yra senyva moteris, turinti daug sveikatos problemų. Žinom, kad jos mobilus telefonas yra išsikrovęs. Į Rygos oro uostą prisiskambinti nepavyksta“, – pasakojo moteris.
Ji taip pat rašė, kad gyvename 21-ame amžiuje, šalyje, kuri nuolat rūpinasi savo piliečių saugumu, bet nemieagam jau antrą naktį visa šeima.
„Antroji nemigos naktis kol kas su daug klaustukų, kur yra įstrigusi, o gal ir ne tik mano mama. Labai stebina, kad informacija, kurią turi suteikti, paskambinus informacijos telefonais, yra visiškai „ne informacija“. Ar tie darbuotojai, kurie kartoja tas pačias nieko nepasakancias frazes, suvokia, kad jie perteikia tuščią turinį. <...>
Ką galvoja darbuotojų vadovai, duodami nurodymus? Lėktuvo bilieto kainos dalis yra ir mokestis už oro uosto aptarnavimą. Pirmojo skrydžio metu buvo padaryta daug, kad keleiviai galėtų išskristi iš Lietuvos. Bet jei abiem atvejais būtume žinoję apie abu neprognozuojamus skrydžius, būtume neleidę išskristi. Kodėl klaidinami keleiviai, nuolat jiems pažadant išskridimą, keičiant oro uostus, atvykimo laiką, nepaisant lėktuvo skrydžio keitimo priežasčių?
Šiandien naktį sėdint ir laukiant, kokio nors pranešimo, kur yra mūsų keliautoja, aišku, kad Lietuvoje tvyro nerealus chaosas, baimės sėjimas, iš kitos pusės kartojant mantras, apie šalies vadovų altruistišką kovą už saugumą. Mes suprantame priežastis, galit paistyti ir nusipaistyti toliau. Vyrauja pasipūtėliškas nesidomėjimas darbo rezultatais. Niekam nerūpi paprasto žmogaus kasdienybė. Koks skirtumas, juk ne daug žmonių ten tais lėktuvais skrenda, juk ne daug ten tų vairuotoju toje Baltarusijoje. Bet valdžia kovoja nežinia už ką ir prieš ką.
Tuo tarpu saulaukėme trumpo skambučio, kad mama keliauja su kažkuo taksi į Vilnių. Tik kur jos ten laukti, nespėjome nugirsti, juk namai ne Vilniuje“, – rašė Roberta.
Laiške ji taip pat pažymėjo, kad 2.45 val. buvo gautas pranešimas, kad jei kas nori miegučio Rygoje, gali kreiptis į vietinį personalą.
Keleiviais rūpinasi oro bendrovė
Apie situaciją pasiteiravus Lietuvos oro uostų, atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas nurodė, kad sprendimus dėl alternatyvių oro uostų pasirinkimo ir skrydžio maršruto pakeitimų priima oro bendrovė kartu su skrydžio įgula, atsižvelgdami į situaciją oro erdvėje ir numatytame oro uoste.
„Keleivių duomenis ir informaciją apie konkretų keleivį valdo oro bendrovė, oro uostai neturi duomenų apie konkrečius keleivius ir jų keliones“, – sakė jis.
T. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad oro uostų informacijos centrai teikia bendro pobūdžio informaciją apie konkretaus skrydžio statusą, remdamiesi iš aviakompanijų gaunamais duomenimis – atnaujinimai vyksta realiu laiku, jie skelbiami skrydžių tvarkaraščiuose internete ir ekranuose terminale.
„Situacijose, kai skrydžiai nukreipiami į kitus oro uostus, keleivių grįžimo organizavimu autobusais ir papildomomis paslaugomis rūpinasi oro bendrovės ir antžeminio aptarnavimo įmonės“, – pažymėjo Lietuvos oro uostų atstovas.
„Ryanair“ paaiškino situaciją
Oro skydžių bendrovė „Ryanair“ portalui Lrytas teigė, kad šis lapkričio 26 d. skrydis iš Vienos į Vilnių buvo priverstinai nukreiptas į Rygą dėl netikėto Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako uždarymo.
„Įgula apie tai pranešė lėktuvo keleiviams, o nusileidus keleiviai buvo toliau informuojami el. paštu, SMS žinutėmis ir programėlės pranešimais.
„Ryanair“ keleiviams pasiūlė nakvynę, tačiau ja pasinaudojo tik trys keleiviai. Visi kiti pasirinko tą pačią naktį vykti į Vilnių alternatyviu transportu. Nepaisant „Ryanair“ pastangų suorganizuoti transportą į Vilnių, laisvų vietų galimybės buvo ribotos, todėl keleiviams buvo nurodyta, kad jie taip pat gali savarankiškai susirasti transportą iš Rygos į Vilnių ir pateikti išlaidų kompensavimo prašymą Ryanair.com.
Nuoširdžiai atsiprašome keleivių, kuriuos paveikė šis netikėtas Vilniaus oro uosto tako uždarymas, visiškai nepriklausęs nuo „Ryanair“, – teigiama oro bendrovės atsiųstame paaiškinime.