Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis nuo 2016 m. iki 2022 m. pabaigos, būdamas vienos UAB direktoriumi, įtariama, organizavo apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir padarė labai didelę turtinę žalą minėtam juridiniam asmeniui.
Nustatyta, kad kaltinamojo minėtu laikotarpiu vadovaujama įmonė neapskaitė ir dokumentuose nefiksavo dalies gautų pajamų iš vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Tokiu būdu juridiniam asmeniui buvo padaryta labai didelė – beveik 380 tūkst. eurų – žala.
Manoma, kad vyras, savo žinioje turėdamas UAB priklausantį turtą, jį pasisavino. Nustatyta, kad kaltinamasis, gavęs beveik 380 tūkst. eurų pajamų už UAB vykdytus darbus, minėtos sumos į kasą neperdavė, į banko sąskaitą nepervedė, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, o šiuos pinigus pasiliko sau.
Tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas įrašė galimai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną turtą ir jų naudojimą, kuriuos pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įtariama, kad tokiu būdu buvo nedeklaruota ir nesumokėta į Valstybės biudžetą daugiau nei 65 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio ir beveik 47 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Baudžiamasis kodeksas už turto pasisavinimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Baudžiamasis kodeksas už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.