„Įsivaizduokime. Vidutinis namų ūkis, dviejų kambarių butas. Jeigu Seimas priims dabar stumiamą įstatymą, skaičiuojame, kad atliekų tvarkymas 55 kv. m. daugiabučio gyventojui papildomai pabrangs mažiausiai 35 proc. Sumoje vilniečių kišenės patuštėtų mažiausiai 11 milijonų per metus.
Tai kas vyksta? Velnias kaip visada slypi detalėse. Šįkart kalba eina apie pakuočių tvarkymo ir kitų rūšiuojamų atliekų tvarkymo kaštus. Daug metų Aplinkos ministro įsakymu buvo apibrėžta, kas turi mokėti už kiekvieno celofaninio maišelio, čipsų pakelio ar suglamžyto popieriaus lapo tvarkymą jums juos surūšiavus į atitinkamą plastikui, stiklui ar popieriui skirtą konteinerį.
Tai yra gamintojų atsakomybė, kadangi jie patirdami šiuos atliekų tvarkymo kaštus yra atleidžiami nuo taršos mokesčio. Tokią jų prievolę yra patvirtinę ir Lietuvos teismai, o pati finansavimo sistema nesikeičia nuo 2013 metų“, – aiškino meras.
Nuo sausio 1 d., anot jo, šis principas turėjo įsigalioti ir kaip įstatymas Seime.
„Taigi, niekas ant žemės būtų nepasikeitę, tiesiog pats principas būtų įsigaliojęs aukščiausiu lygiu.
Ir staiga, skubos tvarka, per savaitę-kitą atsiranda iniciatyva Seime apversti šį principą. Tai, ką daug metų darė verslas, dabar norima užkrauti ant visų Lietuvos gyventojų pečių. Nuo sausio 1 d. norima užmesti mažiausiai 11 mln. Eur vien Vilniaus gyventojams – visi mokėsime bent 35 proc. daugiau.
Rytoj esminis ir lemiamas komiteto posėdis Seime. Todėl su Vilniaus rajono meru Robert Duchnevič kreipėmės į visus komiteto narius ir paprašėme ginti viešąjį interesą. Negriaukite nusistovėjusios tvarkos ir prisiminkite, kad visi turime dirbti žmonėms, o ne siauriems privatiems interesams“, – dėstė V. Benkunskas.