Nuolat didėjantis būsto poreikis, komerciniai pastatai, biurai, įvairių valstybės institucijų konkursiniai užsakymai augina statybų sektorių.
„Esame ir statybos projektų rangovai, ir infrastruktūros kūrėjai. Mums tenka ne tik reaguoti į prasidėjusius pokyčius statybų sektoriuje, bet ir matyti statybų raidos kryptis. Privalome taip kurti veiklos strategiją ir didinti visų darbuotojų kompetenciją, kad ir ateityje išliktume konkurencingi“, – sakė generalinės rangos bendrovės „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas.
Lietuviai veržiasi į priekį
Statistikos duomenimis, statybų sektorius Europoje ir pasaulyje tebeauga nuosaikiai, pavyzdžiui, pernai Europoje jis padidėjo 1,2 proc., pasaulyje – 2 proc. Prognozuojama, kad Europoje augimo sparta išliks panaši – per šiuos metus sektorius paaugs apie 1,5 proc., o per ateinančius metus – apie 2,2 proc.
O Lietuvoje metinis augimas pernai siekė 3 proc. Išankstiniais duomenimis, šiemet jis sudarys jau 3,5 proc., o 2026-aisiais prognozuojamas 3,8–4 proc. augimas. Panaši tendencija išliks ir 2027–2028 metais.
Tad kokios priežastys suteikia galimybę apdalinti statybų sektorių tokiomis palankiomis prognozėmis?
„Lietuvos statybų sektoriuje dirbančios rangos ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės turės galimybę augti greičiau nei Europos vidurkis, nes sugeba kokybiškai įgyvendinti infrastruktūros, energetikos ir gynybos projektus, didinti našumą, diegti technologijas, automatizuoti procesus ir investuoti į žmones – į jų kvalifikaciją“, – patikino A.Čebanauskas.
Pasak jo, „EIKA Construction“ eina būtent tokiu keliu. Įmonė skiria daug dėmesio procesams optimizuoti ir yra atvira darbo našumą didinančioms technologinėms naujovėms.
„Dirbdami generalinės rangos principu gebame projektus įgyvendinti anksčiau, nei numatyta sutartyse. Tai suteikia galimybę sutaupyti lėšų ir laiko, o užsakovams nereikia nervintis dėl vėlavimo ar didėjančių išlaidų“, – kalbėjo A.Čebanauskas.
Pasak jo, Lietuvoje statybas augina ir specifinės aplinkybės. Pavyzdžiui, gynybos sektoriui iš valstybės biudžeto kasmet nuo 2026-ųjų bus skiriama 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai skatins ir infrastruktūros, ir karinės paskirties projektų, pavyzdžiui, Rūdninkų karinio poligono, europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ar atsinaujinančiosios energetikos, plėtrą.
„Lietuvos statybų sektorius ir toliau augs greičiau nei Europos vidurkis, jei pirmenybė bus skiriama inovacijoms ir našumą didinančioms efektyvioms technologijoms.
Įmonės, kurios plaukia pasroviui, rizikuoja išnykti, nes ateityje pridėtinė vertė bus kuriama pasitelkus technologijas ir žmonių gebėjimus, kitaip tariant, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie dirbs sumaniau ir našiau“, – teigė A.Čebanauskas.
Pasak jo, 1,2–1,8 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio poligono statybos Šalčininkų rajone liudija, kad Lietuvoje gebama įgyvendinti aukščiausio lygio projektus. Šiuo metu Rūdninkų karinio poligono statybų projektas jau yra padalintas į kelis etapus – gyvenamosios statybos, transporto-logistikos bei administracinių patalpų.
Yra numatyta, kas yra atsakingas už kiekvieną iš jų.
Darnios komandos privalumas
„Vizijos, atsakomybė ir technologijos – visa tai skatina mūsų šalies statybų sektoriaus pažangą“, – pabrėžė A.Čebanauskas.
Pasak jo, „EIKA Construction“ yra atsakinga už visą statybų procesą – nuo objektų projektavimo iki jų įgyvendinimo.
Tuomet, kai visi darbai yra sutelkti vienoje generalinės rangos įmonėje, yra galimybė sklandžiai koordinuoti visus procesus, laiku įvertinti riziką ir užtikrinti darbų kokybę.
„Toks veiklos modelis, kai atsakomybė už viso statybos projekto įgyvendinimą yra perduodama generaliniam rangovui, užsakovus – investuotojus apsaugo nuo įvairios rizikos ir garantuoja, kad darbai bus atlikti laiku ir efektyviai“, – teigė A.Čebanauskas.
Pasak jo, šiuo metu daugiau nei 130 „EIKA Construction“ profesionalų – architektų, konstruktorių, inžinierių, projektų vadovų – sudaro darnią komandą. Statybų procesas yra sudėtingas, bet ji geba įveikti kylančias įvairaus pobūdžio problemas.
„Naudojamės įvairiais procesų valdymo įrankiais, pavyzdžiui, centralizuota projektų valdymo platforma „Dalux“, kuri padeda centralizuotai stebėti tai, kas vyksta, ir iš karto įveikti kylančius sunkumus.
Laikomės tarptautinių standartų ISO 9001, 14001, 45001 ir kitų, kurie garantuoja, kad ir projektavimo, ir statybos procesai yra tinkamai dokumentuoti, kontroliuojami ir audituojami“, – pažymėjo pašnekovas.
Darbas ir kompetencija
Moderni įranga ir technologijos statybų sektoriuje yra būtinybė, bet be pareigingų, kvalifikuotų darbuotojų generalinės rangos įmonės būtų bejėgės. Ir tai joms kelia nemenkų iššūkių, nes visoje Europoje statybų sektoriuje trūksta būtent savo darbą išmanančių žmonų.
Daugybė rangovų skundžiasi, kad jiems ypač trūksta kvalifikuotų specialistų – kad yra apie 10–20 proc. laisvų darbo vietų.
Anot „Deloitte Construction Outlook 2025“ („Deloitte“ statybų sektoriaus 2025 metų apžvalgos“), kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problema ilgainiui dar labiau paaštrės dėl demografijos – senstančių darbuotojų ir emigracijos. Pasak A.Čebanausko, nors bendras nedarbo lygis Lietuvoje mažėja, statybų sektorius dėl talentų smarkiai konkuruoja su informacinių technologijų (IT) sektoriumi ir gamybos industrijomis.
„Mūsų sektoriuje dauguma darbuotojų yra vyresnio amžiaus, todėl labai svarbu, kad jie perduotų savo patirtį jauniems specialistams, – reikia nutiesti tiltus tarp žmonių kartų, prisikviesti jaunimą ir ugdyti jo kompetencijas, – kalbėjo A.Čebanauskas. – Mūsų įmonėje yra itin maža darbuotojų kaita ir tai džiugina.
Pirmaisiais naujų žmonių darbo metais skiriame daug dėmesio jų adaptacijai, pokalbiams, mentorystei.
Naujo žmogaus nepaliekame vieno, todėl jis greičiau apsipranta su komanda ir pradeda dirbti produktyviau.“
Šiais metais į savo kolektyvą „EIKA Construction“ priėmė nemažai naujų specialistų, o ir kitais metais planuojama gausinti norinčių įmonėje dirbti jaunų specialistų būrį.
Inovacijos ir skaitmenizacija
Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ teigimu, statybų sektoriuje produktyvumo augimas nuo kitų sektorių atsilieka net 3–5 kartus. Manoma, kad įtaką tam daro per menkas darbo našumas.
Pastebėta, kad tose statybų sektoriaus įmonėse, kuriose diegiami BIM modeliavimo, modulinės statybos ir dirbtinio intelekto sprendimai, pradėjo didėti ir jų produktyvumas.
Tačiau, anot A.Čebanausko, šiame kelyje yra nemažai kliūčių. Iššūkių kelia ir minėtas naujų specialistų trūkumas, ir nuolatinis investicijų poreikis – į darbuotojų mokymus taip pat. Egzistuoja ir pokyčių baimė, koją kiša ir tam tikrų standartų stoka.
„Niekur nedingo integracijos ir interoperabilumo – gebėjimo veikti drauge klausimai. Didelės įmonės neretai yra konservatyvios, pokyčiai jose vyksta lėtai.
Bandome viso to išvengti, – patikino A.Čebanauskas. – Kasmet lankomės didžiausiose tarptautinėse statybų inovacijų parodose, vertiname ekspozicijų dalyvių pasiūlymus našumui ir saugumui didinti. Nuolat mokomės ir nebijome pokyčių, dėl to naudos turi visi – darbuotojai, tiekėjai ir užsakovai.“
Anot A.Čebanausko, įvairios technologijos keičia statybas – didina našumą, padeda sumažinti klaidų tikimybę ir laiko sąnaudas, todėl svarbu gebėti jomis naudotis.
Pavyzdžiui, BIM modeliavimas yra ne tik trimatė modelio geometrija, bet ir informacijos šaltinis, kuriuo naudojasi visa projekto komanda.
Tai padeda aptikti projekto klaidas ankstyviausioje stadijoje.
Klaidų riziką mažina, statybos terminus trumpina ir modulinė bei surenkamo gelžbetonio statyba.
Skaitmeniniai dvyniai („Digital Twin“) leidžia valdyti statinių eksploatavimą realiuoju laiku, o generatyvusis dirbtinis intelektas (DI, angl. – „Artificial Intelligence“, AI) naudojamas dokumentams, planavimui ir analizei automatizuoti.
Robotika, bepilotės skraidyklės, autonominės sistemos – visa tai naudojama tiksliai stebėsenai ir saugai statybų aikštelėse.
Grėsmės ir rizika
„Mūsų įmonėje yra įdiegtos visos minėtos technologijos, tačiau yra veiksnių, kurie nepriklauso nuo mūsų ir kurie vis dar trukdo statybų sektoriaus augimui“, – patikino A.Čebanauskas.
Pasak jo, statybų verslui iššūkių vis dar kelia finansavimo sąlygos – aukštos paskolų palūkanų normos ir ribotas investicijų prieinamumas.
„Situacija iš esmės nepasikeitė ten, kur dirba valstybės institucijos, nes vis dar jos stato reguliacinius barjerus – projektų derinimas ir statybos leidimų išdavimas trunka labai ilgai.
Be to, įgyvendinant projektus statybos sąnaudas neplanuotai padidina žaliavų – metalo, betono bei energetikos kainų svyravimai.
Iššūkių nepalengvina ir darbuotojų senėjimas. Jeigu nesukurtume jauniems žmonėms patrauklių karjeros galimybių, gerų specialistų imtų trūkti dar labiau“, – teigė „EIKA Construction“ vadovas.
Egzistuoja ir technologijų integravimo rizika. Pasak A.Čebanausko, jei inovacijos diegiamos netinkamai arba jos netinkamai parenkamos, gali atsirasti ne tik finansinių nuostolių, nes sistemos gali apskritai nederėti tarpusavyje.
Sumanusis planavimas
Anot A.Čebanausko, statybų sektoriuje ypač svarbu ir tinkamai suplanuoti techninių projektų įgyvendinimo terminus.
Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, Naujininkuose, „EIKA Construction“ atlieka rangos darbus naujame Tūkstantmečio skvero projekte.
„Nors aikštelę būtų galima aptverti ir imtis darbų jau metų pabaigoje, vis dėlto neskubėsime. Iki pavasario paliksime senąjį skverą atvirą žmonėms, užtat per žiemą viskam pasirengsime – viską kruopščiai suplanuosime, supirksime medžiagas.
Esame apskaičiavę, kad pavasarį pradėję darbus juos baigsime numatytu laiku“, – paaiškino „EIKA Construction“ vadovas.
Projektų įgyvendinimo sėkmei įtakos turi ir tai, kad specialistų komanda juose dalyvauja nuo pat pradžių.
Tai suteikia darbuotojams vidinę motyvaciją, didina atsakomybę, leidžia gyventi projektu.
„Tuomet, kai komanda turi aiškų tikslą, pavyzdžiui, baigti projektą anksčiau, negu numatyta sutartyje, tai suteikia jai paskatą viską suplanuoti ir vykdyti efektyviau“, – pabrėžė A.Čebanauskas.
Našumas ir technologijos
Tad koks būtų statybų sektoriaus sėkmės receptas? Ko reikia, kad plėtra nesustotų?
„Neabejoju, kad ir mūsų, ir kitos rangos įmonės tam turi didžiulių galimybių.
Svarbiausia – diegti technologines priemones – BIM modeliavimą, „Digital Twin“, planuojant naudoti DI ir kt.
Taip pat būtina didinti operacijų skaitmenizaciją: automatizuoti kokybės kontrolę, statybų stebėjimą, defektų aptikimą.
Svarbu taikyti iš anksto pagamintas konstrukcijas ar modulinius sprendimus, ypač ten, kur tai padeda sutaupyti laiko, pagerinti kokybę ir sumažinti darbų riziką bei sąnaudas.
Reikia investuoti į mentorystę ir statyti kompetencijų tiltus: mokyti darbuotojus naudotis naujomis technologijomis, bendradarbiauti su universitetais, tyrimų centrais.
Tiekimo grandinę taip pat reikėtų valdyti veiksmingai: pravartu su gamintojais sudaryti ilgalaikes sutartis, užsakyti žaliavas iš anksto, parengti atsparumo modelius nuosmukių atveju ir – tai ypač svarbu – visada laiku apmokėti tiekėjų sąskaitas“, – atsakė A.Čebanauskas.
Pasak jo, dirbant nevalia užsimiršti – reikia neprarasti lankstumo, kad būtų galima greitai prisitaikyti prie reguliacinių pokyčių, statybos leidimams keliamų reikalavimų, projektų finansavimo sąlygų.
„Mūsų tikslas – ne tik prisitaikyti, bet ir formuoti sektoriaus ateitį. Statybos tampa technologijų sektoriaus dalimi ir būtent tai yra mūsų erdvė augti“, – apibendrino A.Čebanauskas.