„Ryt bus lygiai du mėnesiai nuo pirmosios nakties – spalio 4-osios, kai pirmą kartą virš Vilniaus oro uosto buvo apribota oro erdvė ir mes, kartu su mūsų keleiviais, susidūrėme su didžiuliais nepatogumais.
Tai buvo pradžia hibridinės atakos, kurios centre atsidūrė visa oro uostų ekosistema bei mūsų keleiviai.
Antraštės „Vilniaus oro uostas vėl uždarytas“ ar šūkiai „Sveiki neatvykę“ žeidžia mus, tačiau turime suprasti, kad visi tie 46 714 keleivių turi teisę pykti ir taip reaguoti į nepatogumus. Mes puikiai žinome, kad visi mūsų trys oro uostai veikia 24 valandas per parą, kiekvieną dieną, ir jokiu būdu nebūna uždaryti. Priešingai – kai oro erdvė ribojama atvykimams ir išvykimams, mūsų darbas „uždarytame“ oro uoste tampa dar intensyvesnis – rūpinamės keleiviais ir perplanuojame skrydžius.
Žinome, jog ne mūsų galioje sustabdyti šią hibridinę ataką, tačiau aktyviai veikiame dviem kryptimis, siekdami geriausių rezultatų šioje sudėtingoje situacijoje. Mes nesustojame, o darome viską, kad situacija keistųsi ir keleiviai, nors ir ne taip sklandžiai, pasiektų kelionės tikslą.
Pirmoji kryptis – padaryti gyvenimą kiekvienam, prisidedančiam prie šios atakos, kuo sudėtingesnį. Tam pradėjome naudoti Lietuvoje dar nenaudotas teisines priemones. Pirmadienį susitikau su generaline prokurore Nida Grunskiene, o tądien Generalinė prokuratūra paskelbė, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pagalbos kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Primenu, kad lapkričio 19-ąją mes kreipėmės su tuo pačiu prašymu. Parengėme ir artimiausiu metu pateiksime civilinius ieškinius prieš jau nustatytus asmenis, dalyvaujančius kontrabandos schemoje, ir ketiname persekioti kiekvieną, kurio veiksmai trikdo mūsų oro uostų darbą. Į šią iniciatyvą prisijungė mūsų partneriai – aviakompanijos ir kitos įmonės. Šiandien turime surinkę virš 750 tūkst. eurų nuostolių (ir tai tik už spalio mėnesį!) bei sieksime, kad jie būtų atlyginti.
Antroji kryptis – kiek įmanoma palengvinti mūsų keleivių patirtį ribojimų metu ir po jų. Dirbame kartu su antžeminio aptarnavimo įmonėmis, kad Kauno ir Palangos oro uostai galėtų priimti nukreiptus skrydžius, o atvykę keleiviai būtų sklandžiai pervežami autobusais į Vilnių. Šiuo metu imamės iniciatyvų ir tariamės su aviakompanijomis dėl dalies skrydžių, vykstančių tamsiuoju paros metu, vykdymo iš Kauno oro uosto.
Svarbu prisiminti ir mūsų pasiekimus – per šiuos du mėnesius aptarnavome daugiau nei milijoną keleivių, kurių skrydžiai nebuvo sutrikdyti.
Mūsų bendras tikslas – išlaikyti norą keliauti ir skraidyti tiek tam milijonui, tiek tūkstančiams, kurie susiduria su nepatogumais. Ačiū, kad kasdien, nepaisydami iššūkių, rodote profesionalumą ir vienybę.
Darbuotojų dedikacija ir darbas yra matomi, jie yra pavyzdys kiekvienam, o visa organizacija yra atspari. Kartu dirbdami atsilaikome prieš hibridinę ataką ir tęsiame savo darbą dėl keleivių, dėl Lietuvos.
Išlaikykime kiek įmanoma gerą nuotaiką – tiek savo, tiek mūsų partnerių ir svarbiausia – keleivių, nematytų išbandymų laikais.
P.S. Mūsų strateginiai tikslai nesikeičia – visi projektai, investicijos ir skrydžių maršrutų plėtra vyksta kaip numatyta. Vienintelė nukelta iniciatyva – atnaujinto LTOU prekės ženklo pristatymas, kurį atidėsime tol, kol išeisime iš šios sudėtingos situacijos“, – rašė jis.