Statistika – iškalbinga, nors jos duomenų tenka ilgokai luktelėti. Kokį vidutinį atlyginimą įmonės sumokėjo savo darbuotojams už spalį, „Sodra“ bei įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt paskelbė tik lapkričio pabaigoje.
„Sodros“ duomenimis, prekybos tinklą „Norfa“ valdančioje įmonėje „Norfos mažmena“ visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana spalį pasiekė visų laikų rekordą – kone 2160 eurų.
Palyginti su kitais keturiais didžiausiais šalies prekybos tinklais, „Norfoje“ dirbantys žmonės spalį užsidirbo nuo 22 iki 67 proc. daugiau nei konkuruojančių įmonių darbuotojai.
Mediana kopė aukštyn
Pasak 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, „Norfos“ tinklo parduotuvėse dirbančių žmonių atlyginimų mediana per metus padidėjo 12 proc.
Tai gerokai pranoko bendrą vidurkį – Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024-aisiais, darbo užmokestis šalies privačiame sektoriuje paaugo 8,5 proc.
„Mūsų darbuotojų patirtis liudija: kuo daugiau darbų jie padaro, tuo didesnį gauna atlyginimą. Akivaizdu, kad vis daugiau darbuotojų į darbą ateina ne šiaip sau praleisti laiko. Jie stropiai dirba, nes žino, kad už tai bus sumokėta.
Mes nenustatėme atlyginimų „lubų“ – visiems yra sumokama už atliktą darbą. Pavyzdžiui, parduotuvėse sunkiai dirbantys, patyrę mėsos išpjaustytojai per spalį, atskaičius mokesčius, uždirbo apie 3–4 tūkst. eurų“, – teigė D.Dundulis.
„Norfoje“ uždarbis nėra fiksuotas. Jis priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules. Todėl darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Jų uždarbis didėja ne tik dėl to, kad didinami koeficientai, bet ir dėl to, kad žmonės darbe tuščiai nešvaisto laiko.
Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių, yra reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose.
Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose bei ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algoms įtaką daro ne tik asmeninė, bet ir parduotuvės apyvarta bei aptarnautų pirkėjų skaičius. O salės darbuotojų uždarbis priklauso nuo iškrautų prekių kiekio per tam tikrą darbo valandų skaičių.
Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.
Specifiniai skaičiai
„Sodra“ yra įpareigojusi darbdavius skelbti ir papildomus duomenis apie atlygį. Tuomet, kai bendrovėje dirba daugiau kaip 20 žmonių, turi būti skelbiami apdraustiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, duomenys: mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvantilis ir 75 proc. kvantilis.
Kvantilis yra skaičius, kuris gaunamas visų darbuotojų atlyginimus padalinus į keturias dalis. Šis dydis leidžia atmesti ketvirtadalį daugiausia ir ketvirtadalį mažiausiai uždirbančių darbuotojų.
Pasak D.Dundulio, 75 proc. kvantilis (ketvirtadalio daugiausia uždirbančių darbuotojų atlyginimas) „Norfoje“ prasideda nuo 2719 eurų, o 25 proc. kvantilis (mažiausiai uždirbančių žmonių atlyginimo riba) yra 1770 eurų neatskaičius mokesčių.
„Pastaroji suma prilygsta antro pagal mokamų atlyginimų dydį prekybos tinklo „Lidl“ medianai. Jame mažiausiai uždirbančių žmonių algos – 25 proc. kvantilis už „Norfos“ 25 proc. kvantilį yra mažesnis geru trečdaliu ir siekia vos 1321 eurą“, – paaiškino D.Dundulis.
Patrauklus darbdavys
Visą kalendorinį mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų bendras atlyginimų vidurkis spalį sudarė 2337 eurus. Jis nedaug teatsiliko nuo visos šalies privataus sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų trečiąjį ketvirtį, VDA duomenimis, sudarė 2362 eurus.
Pasak D.Dundulio, prekybos sektoriuje dirba mažesnės kvalifikacijos žmonės nei bendrai šalies ūkyje, tad nurodytasis atlyginimų vidurkis yra itin palankus rodiklis „Norfos“ darbuotojams.
„Palyginti su kitais mažmeninės prekybos tinklais, mokame didžiausią atlyginimą, todėl mums lengviau susirasti darbuotojų.
Jų kaita yra nedidelė, nes darbo vietos yra vertingos ir žmonės jas brangina.
Nauji darbuotojai, kurie ateina dirbti ir uždirbti, netrunka įsitvirtinti parduotuvių kolektyvuose. Tačiau vis dar pasitaiko norinčiųjų „gauti“ tokį didelį atlyginimą, kokį mato viešai skelbiamoje oficialioje statistikoje, bet į darbą ateinančių prastumti laiko.
Tokie žmonės mažai uždirba ir visam parduotuvės kolektyvui yra tarsi akmuo po kaklu, nes mažina bendrą parduotuvės darbo našumą, o kartu ir kolegų uždarbį“, – sakė „Norfos“ vadovas.
Medianų žirklės
Pasak D.Dundulio, mediana yra patikimas rodiklis, liudijantis apie realų darbo užmokestį. Tai vidurinis skaičius statistiko duomenų rinkinyje, kuris reiškia, kad pusė visų darbuotojų uždirba mažiau nei mediana, o pusė – daugiau. Tad mediana yra mažiau jautri ekstremalioms reikšmėms – labai dideliems ar labai mažiems atlyginimams.
Lietuvoje veikia 161 „Norfos“ tinklo parduotuvė, jose dirba daugiau kaip 3600 darbuotojų.
„Sodros“ skelbiami duomenys rodo, kad šių metų spalį visą mėnesį dirbusių „Norfos“ tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimų mediana buvo didžiausia iš Lietuvoje veikiančių penkių pagrindinių mažmeninės prekybos tinklų. Ji bendrovėje „Norfos mažmena“ siekė 2160 eurų.
Arčiausio konkurento – bendrovės „Lidl Lietuva“ darbuotojų mediana buvo 22 proc. mažesnė ir sudarė 1770 eurų.
„Maximoje“ mediana buvo 49 proc. mažesnė nei „Norfos mažmenoje“ ir sudarė 1425 eurus. Bendrovėje „Iki Lietuva“ ji buvo 57 proc. mažesnė – sudarė 1375 eurus, įmonėje „Rimi Lietuva“ – 67 proc. mažesnė nei „Norfos mažmenoje“ ir siekė 1295 eurus.
„Daugumai darbuotojų yra aktualus dar vienas viešai skelbiamas rodiklis – atlyginimų standartinis nuokrypis.
Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie, palyginti su dauguma dirbančiųjų, gauna išskirtinai didelį atlyginimą“, – užsiminė D.Dundulis.
„Sodros“ duomenimis, didžiausias visą spalio mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo bendrovėje „Lidl Lietuva“ – net 4918 eurų.
„Iki Lietuva“ jis sudarė 1251 eurą, „Maximoje“ – 1047 eurus, „Rimi Lietuva“ – 890 eurų, „Norfos mažmenoje“ – vos 841 eurą.
Pasak D.Dundulio, didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia svarbų viešai skelbiamą rodiklį – atlyginimų vidurkį. Pagal jį atrodytų, kad visi darbuotojai gauna gerą vidutinį atlyginimą, nors iš tiesų jo liūto dalis atitenka keliems bendrovės vadovams.
Rezervų dar yra
Anot D.Dundulio, mažmeninės prekybos tinklų darbuotojai, tikėtina, galėtų dirbti dar našiau ir užsidirbti dar daugiau, jeigu pasikeistų darbo sistema.
„Nuo seno įprasta, kad prekybos sektoriuje darbuotojai keturias dienas iš eilės dirba po 11 valandų, o po to keturias dienas ilsisi. Prie tokio grafiko pripratę darbuotojai nenori jo keisti, nors dirbti be pertraukų kone pusę paros yra sunku, ypač efektyvumas krinta baigiantis keturdieniui. Žmonės pavargsta, o nuovargis mažina darbo našumą. Neabejoju, kad darbuotojams tai trukdo užsidirbti daugiau.
Tikiuosi, jog ateityje darbuotojai supras, kad pakeitus darbo grafiką ir pradėjus per dieną dirbti po aštuonias valandas jie uždirbtų daugiau pinigų, nes darbo efektyvumas ir našumas būtų daug didesni“, – svarstė „Norfos“ vadovas.
Kai kurie ekonomistai laikosi nuostatos, kad darbo našumą lenkiantis atlyginimų augimas ateityje įmonėms gali tapti spąstais. Pasak D.Dundulio, tai nėra absoliuti tiesa.
„Kiekvienas „Norfos“ tinklo parduotuvėse dirbantis žmogus gauna tokį atlyginimą, kokį užsidirba. Mums pavyko atlikti ne vieną techninį patobulinimą ir sukurti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų dirbti sumaniau ir našiau.
Taigi atlyginimų augimas mūsų prekybos tinkle daugiausia (apie 80 proc.) priklauso nuo paties darbuotojo gebėjimo pasinaudoti sukurtomis darbo sąlygomis ir tik penktadalį algos sudaro pakelti tam tikrų darbų įkainiai“, – paaiškino D.Dundulis.
Kadangi „Norfos“ tinklo parduotuvėse darbo našumas skiriasi, skiriasi ir darbuotojų atlyginimai.
„Yra parduotuvių, kur per valandą į rankas uždirbama po 10–11 eurų, yra ir tokių, kur valandinis atlygis yra daug menkesnis. Remiantis posakiu, reikia daugiau dirbti galva, o ne kojomis, tuomet galima pasiekti daugiau, – kalbėjo D.Dundulis. – Esu pats stebėjęs, kaip parduotuvėje vienas darbuotojas atvežtas prekes po kelis blokus iš automobilio krovė į vežimėlį ir vežiojo jas į parduotuvę daugybę kartų.
O kitas ant vežimėlio užsidėjo padėklą, ant jo sukrovė daug prekių ir vienu kartu į parduotuvę jų nuvežė dešimteriopai daugiau.
Aišku, kad tų darbuotojų darbo našumas, taigi ir atlyginimas, bus skirtingas.“
Skirtingi požiūriai
Pasak D.Dundulio, atlyginimams didelę įtaką turi ir parduotuvių vadovų gebėjimas sumaniai organizuoti ir paskirstyti darbus. Svarbu, kad žmonės visą laiką turėtų veiklos, nes pinigai juk nemokami už tuščiai praleidžiamą laiką.
Geriausių „Norfos“ parduotuvių vadovų patirtį stengiamasi perteikti ir kitų parduotuvių vadovams, bet, pasak D.Dundulio, žmonės yra skirtingi – ne visi geba ir nori pasinaudoti geriausiais patarimais.
„Kiekvienoje 161-oje „Norfos“ tinklo parduotuvėje veikia ta pati skatinimo ir atlyginimų sistema, tačiau vienose atlyginimai yra dideli, kitose – gerokai mažesni.
Akivaizdu, kad kiekvienos parduotuvės veiklos rezultatai priklauso nuo vadovo pastangų, sumanumo bei pačių darbuotojų požiūrio į darbą, – kalbėjo D.Dundulis. – Todėl dažniausiai parduotuvėse, kur atlyginimai ypač dideli, laisvų darbo vietų nebūna.
Kita vertus, tai rodo kolektyvo brandumą ir sąmoningumą. Patys žmonės į darbą eina nusiteikę ne praleisti jame laiko, o siekia kuo daugiau užsidirbti.“
Pasak „Norfos“ vadovo, yra sumanymų, kaip kitąmet padėti darbuotojams, kad jų darbo našumas dar padidėtų. Ketinama perteikti geriausių kolektyvų patirtį ir, suprantama, atitinkamai pakelti atlyginimus.
„Tačiau šiuo atveju pritarčiau vyraujančiai ekonomistų ir kitų specialistų nuomonei, kad kitąmet atlyginimai vargu ar didės dviženkliu skaičiumi.
Pagerinus darbo sąlygas ir pasitelkus priemones darbo našumui didinti darbuotojai kitąmet gali tikėtis maždaug 4–8 proc. atlyginimų augimo“, – teigė D.Dundulis.