Ši situacija dar kartą išryškino klausimą, kaip tiksliai valdomi balionų sukeliami pavojai ir kokios priemonės leidžia greitai atnaujinti skrydžių priėmimą, kai kai kuriais atvejais orlaiviai būna nedelsiant nukreipiami į kitus miestus.
„Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, kad savaitgalis buvo neramus.
„Ir penktadienį, ir šeštadienį, ir sekmadienį buvo pakankamai palankus vėjas balionams skristi iš Baltarusijos. Ypatingai šeštadienį ir sekmadienį. Iš viso per šį savaitgalį turėjom 108 žymes, panašias į balionų. Naktį iš penktadienio į šeštadienį – 46, iš šeštadienio į sekmadienį – 28 ir naktį iš sekmadienio į pirmadienį – 34“, – vardijo jis.
Kalbėdamas apie sekmadienį laikinai sutrikusius skrydžius dėl kurių oficialiai nebuvo uždaryta oro erdvė, „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Saulius Batavičius, portalui Lrytas sakė, kad kai gaunama informacija apie galimą grėsmę skrydžių saugai, ribojami atvykimai ir išvykimai, o skrendantys orlaiviai nukreipiami į laukimo zonas ar atsarginius oro uostus.
„Šiuo atveju gana greitai gavome patvirtinimą, kad grėsmė pašalinta, tad oro eismas nedelsiant atnaujintas. Tad šis atvejis parodo, kad mūsų – ne tik „Oro navigacijos“, bet ir kitų institucijų – sprendimų priėmimas stipriai pagreitėjo“, – sakė jis.
Jo teigimu situaciją pavyko suvaldyti sėkmingai, nes per visą tą savaitgalį eismas į ir iš Vilniaus oro uosto buvo apribotas tik 1,5 val.
Anot jo, buvo paveikti 9 skrydžiai ir 1000 keleivių.
„Tai lėmė kelios išorinės ir vidinės priežastys, tai mūsų tobulinami algoritmai, bendradarbiavimas su kariuomene, su oro uostais ir ypatingai su Susisiekimo ministerija. Tai čia pasiekti tokie laimėjimai. Ir išorinių, aišku, turėjome tų dalykų. Geras oras ir matomumas ir tų žymių dažnis pakankamai suvaldomas, tai tiek visi dalykai susidėjo, kad mums visai neblogai pavyko susitvarkyti“, – žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo S. Batavičius.
Be to, S. Batavičius pažymėjo, kad „Oro navigacija“ teikia skrydžių valdymo paslaugas ir užtikrina skrydžių saugą valdomoje oro erdvėje.
„Mūsų prioritetas visada yra skrydžių sauga ir tai, kad bet kokie apribojimai būtų kuo trumpesni ir keleiviams sukeltų kuo mažiau nepatogumų. Kiekvienu atveju vertinama situacija ir priimami operatyviniai sprendimai, kuriems įtakos turi ir išoriniai veiksniai – oro sąlygos, atžymų, būdingų oro balionams, skaičius, jų judėjimo kryptys ir trajektorijos“, – kalbėjo „Oro navigacijos“ generalinis direktorius.
Sulaikė 2 dronus
Saugant Vilniaus oro uostą, sekmadienį sulaikyti du asmenys, kurie draudžiamoje zonoje leido dronus, sakė Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Viktoras Grabauskas.
„Vilniaus oro uostas yra vienas iš tų objektų, kur irgi mes saugome. Mūsų pajėgos yra ne vien tik viduje, bet reaguojame ir į tai, kas yra oro uosto prieigose. Paėmus vakar dieną, sulaikėme du dronų valdytojus, kurie leido dronus draudžiamoje zonoje“, – žurnalistams teigė V. Grabauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnybos viena iš funkcijų yra strateginių objektų apsauga, o Vilniaus oro uostas yra vienas iš tų objektų, kurį tarnyba saugo.
„Mūsų pajėgos yra ne tik viduje, reaguojame ir kas yra oro uosto prieigose. Net ir paėmus vakar dieną, sulaikėme du dronų valdytojus, kurie leido dronus draudžiamojoje zonoje“, – sakė jis.
Taip pat priminė, kad tokiose zonose negalima leisti dronų ir pabrėžė, kad dronai kelia grėsmę aviacijai.
„Paskutiniu metu gal nebuvo tiek daug tų uždarymų, tų skrydžių pristabdymų. Seniau, jeigu prisimenat, buvo ir ilgesnį laiką, tačiau mes dabar susidėliojome tam tikrus veiksmus su „Oro navigacija“, su aviacijos saugumu, tačiau vis tiek tai neišvengiama.
Jeigu mes kalbėtume apie vakar dieną, tai vieno skrydžio metu buvo pristabdyti skrydžiai maždaug 20 minučių. Ten didesnė sįtakos jie neturėjo, bet, kaip ir minėjau tai yra pavojinga.
Ir galiu pasakyti, kad mūsų pajėgos tikrai visada reaguoja į tokius atvejus ir, žinoma, tai užtraukia administracinę baudą. Baudos dydis yra nuo 400 iki 800 eurų“, – kalbėjo V. Grabauskas.
Ar daugėja dronų?
Kaip nurodė VST vadas, jie palyginti neseniai gali matyti dronų skraidymą, todėl sunku vertinti, ar jų daugėja.
„Mes turime specialią sistemą ir mūsų budėtojai visą laiką stebi erdvę. Kai jie pamato, iš karto siunčia žinią Specialių užduočių ekipažui.
Šiandien negaliu pasakyti, kad jų daugėja, bet kartas nuo karto jie pasirodo. Mes visą laiką stengiamės tą pasakyti ir informuoti, kad tai nėra pasižaidimas, nusipirkau, išbandžiau, paskraidinau ir nieko čia blogo. Iš tikrųjų, tai yra tikrai grėsmė aviacijai, todėl mes reaguojame visu rimtumu“, – dėstė VST vadas.
Anot jo, sekmadienį sulaikyti dronų leidėjai yra lietuvos piliečiai, įvairaus amžiaus.
„Daugiau jie sako, kad norėjo išbandyti, ką tik nusipirko arba gavo dovanų ir paprasčiausiai norėjo jį išbandyti, kiti sako, kad paprasčiausiai norėjo pasižvalgyti iš oro, kaip gražiai Vilnius atrodo ir panašiai. Bet kokiu atveju, visuomet vykdomas tyrimas ir po to nustatoma“, – pažymėjo jis.
Kaip tegė V. Grabauskas, dauguma dronų leidėjų juos leido iš nežinojimo. Tačiau, kaip pažymėjo, nežinojimas, nuo atsakomybės neatleidžia.
Du lėktuvai išsmuko uždarius oro uostą
Žurnalistai pastebėjo, kad du lėktuvai šeštadienį išsmuko net ir po oficialaus oro uosto uždarymo.
S. Batavičius, komentuodamas pastebėtą situaciją, sakė, kad su problema jau susiduriama virš dviejų mėnesių ir situacijos yra nuolat analizuojamos situacijos, iš jų mokomasi.
„Kalbamės su pilotais, ieškome geriausių momentų, iš vienos pusės, kaip užtikrinti maksimalią saugą, iš kitos pusės, kaip pasiekti tam tikrą lankstumą. Tai šiuo atveju buvo išbandyti tokie testiniai dalykai, kaip jie veikia. Ir puikiai jie veikia, toliau ieškosime kitų vietų, kur galima tokį lankstumą padaryti“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar galima išleisti lėktuvą, kai oro uostas yra oficialiai uždarytas, jis teigė, kad tą lemia labai daug faktorių.
„Skrydžių vadovai žiūri, kuriose vietose (aut. – žymės), jos stebimos, taip pat vertinama, ar lėktuvai yra pasiruošę išskridimui. Apie tuos du kalbant buvo situacija tokia, kad keleiviai jau buvo sulaipinti, jie buvo pasiruošę, ir įvertinus visus tuos faktorius, yra priimamas sprendimas. Skrydžių vadovas su kapitonu priima sprendimą, kad jie gali šitą įvykdyti“, – dėstė S. Batavičius.