Pastabos iš buvusių finansų ministrų
Finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui pristačius patobulintą biudžeto variantą, pirmoji į korekcijas sureagavo buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė.
„Deklaruojama, kad kultūrai yra surasti nauji pinigai, tačiau žvelgiant į bendrą kontekstą, panašu, kad tiesiog perskirstyta tarp to, kas tiesiog šiaip yra kultūros ekosistema. Sumažintas LRT finansavimas – atiduota Kultūros ministerijai, sumažintas Medijų rėmimo fondas – atiduota Kultūros ministerijai, sumažinti asignavimai nacionalinėms kultūros įstaigoms – asignavimai taip pat atiduoti Kultūros ministerijai. Tiesiog perskirstoma tarpusavyje.
Žvelgiant iš šono, turbūt atrodo konceptualiai, kad pinigai, panašu, jog atiteks lojalesniems, o ne tiems, kurie mėgsta protestuoti ar turi savo atskirą nuomonę“, – nuomone dalijosi Seimo narė.
Ji taip pat sukritikavo koalicijos partnerius.
„Siūlo drąstiškai mažinti mokestines pajamas ir tuo pačiu pliekia Vyriausybę už biudžetą kaip praskolintą. Šiek tiek kvepia finansine šizofrenija“, – sakė G.Skaistė.
O finansų ministro pareigas anksčiau taip pat užėmęs demokratas Algirdas Butkevičius pasiteiravo, kaip K.Vaitiekūnas vertina Europos Komisijos (EK) nuomonę dėl biudžeto projekto.
Primename, kad praėjusią savaitę K.Vaitiekūnas pranešė, jog EK įspėjo tris šalis, taip pat ir Lietuvą, kad 2026 m. biudžetas gali neatitikti išlaidų augimo reikalavimo.
„Mūsų išlaidų augimas iš tiesų kelia nerimą. Jis yra labai didelis, ties riba. Ekonomika yra toks mokslas, kaip su ribotais ištekliais patenkinti neribotus poreikius. Tuos neribotus poreikius kiekvienas kažkaip turėtų įsivertinti antrą kartą.
Bet visumoje mūsų išlaidos turbūt yra pagrįstos. Negalima sakyti, kad yra nepagįstas tiek algų augimas, tiek išlaidų gynybai augimas. <...> Palyginti su tuo, ką moka mūsų kaimynai ukrainiečiai – taikos kaina, gyvybės kaina – mūsų (kaina – aut. past.) yra gerokai mažesnė“, – A.Butkevičiui atsakė K.Vaitiekūnas.
Sunerimo dėl ekonomikos augimo
O demokratas Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad ekonomika yra vienintelė sritis, kurios finansavimas nominaliai mažėja. Jis mano, kad šiuo biudžetu yra rizikuojama nebekurti ateities gerovės.
„Ką vardijo kolega A.Butkevičius, biudžeto subalansavimas tampa problema dėl to, kad jūsų koalicijos partneriai neranda sutarimo, iš kur finansuoti tuos augančius poreikius.
Geriausias sutarimas, mano įsitikinimu, būtų auganti ekonomika ir investicijos į ją“, – sakė buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras.
K.Vaitiekūnas, reaguodamas į L.Savicko pastabą, atsakė, kad vertėtų turėti omenyje tai, kad ekonomika yra ne tik gamyba, bet ir vartojimas.
„Į vartojimą šitas biudžetas yra ganėtinai stipriai nukreiptas ir turint tokią geopolitinę padėti, turint tokią padėtį mūsų pagrindinėse eksporto rinkose, kai mūsų pramonė šiek tiek stabteli, būtent vidinis vartojimas tampa pagrindiniu ekonominiu garvežiu ir užtikrina ekonomikos augimą bei plėtrą.
<...> Galbūt biudžete nelabai matosi, bet ekonomikos sandara po truputį keičiasi – vis daugėja aukštųjų technologijų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių. Tarp ekonomikos augimo ir šito biudžeto didelių prieštarų nėra. Be to, žiūrint į mūsų prognozes, kitais metais numatomas vienas sparčiausių ekonomikos augimų Europos Sąjungoje (ES)“, – atsakė finansų ministras.
Socialdemokratai: biudžetas tvarus ir atsakingas
Socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjusi Seimo narė Ilona Gelažnikienė teigė, kad 2026 m. biudžetas – tvarus, atsakingas ir orientuotas į realų žmonių gyvenimo kokybės kėlimą.
O didžiausia išlaidų dalis, pasak Seimo narės, tenka socialinei apsaugai.
Tuo metu gynybai, jos teigimu, skiriamas ne tik precendeto neturintis finansavimas, bet ir įsipareigojama jį išlaikyti ilgoje perspektyvoje.
„Tobulindama projektą, Vyriausybė rado papildomų galimybių socialinėms garantijoms – pedagogų ir pareigūnų darbo užmokesčio didinimui. <...> Biudžeto projekte papildomai 115,7 mln. Eur jau kitąmet skiriami žmonių pajamų didinimui“, – sakė socialdemokratė.
„Suprantu, kad kritikuoti, priekaištauti visada yra lengviau. Tačiau raginu nepolitikuoti, neaukoti Lietuvos žmonių interesų politiniams žaidimams ir labai kviečiu visus palaikyti Vyriausybės teikiamą 2026 m. patobulintą valstybės biudžeto projektą“, – taip pat pridūrė I.Gelažnikienė.
Kas numatyta patobulintame projekte?
Primename, kad pedagogų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams siūloma skirti papildomai 101,3 mln. eurų, dar 11,2 mln. eurų – statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.
Taip švietimo darbuotojų algos kitąmet augtų 8,4 proc. – „į rankas“ mokytojams didėtų 157 eurais, mokslo ir studijų institucijų akademiniams darbuotojams – 177 eurais, trenerių – 128 eurais.
Seimui pritarus, statutinių pareigūnų atlyginimai 2026-aisiais vidutiniškai augtų 154 eurais „į rankas“ (7 proc.)
Pradiniame Vyriausybės projekte pareigūnų atlyginimams iš viso buvo numatyta 24,1 mln. eurų, švietimo darbuotojų – 148,8 mln. eurų.
Vyriausybės taip pat siūlo skirti dar 3,8 mln. eurų skiriama Seimo kanceliarijai, 0,5 mln. eurų – Valstybės kontrolės (VK) darbuotojų atlyginimams kelti.
Įšaldžius nacionalinio transliuotojo LRT biudžetą, papildomi 8,5 mln. eurų numatyti kultūros sektoriui – 435 tūkst. eurų kitąmet numatyta skirti M. K. Čiurlionio parodai Japonijoje, Tokijuje (235 tūkst.) ir Lietuvos metams Vokietijoje (200 tūkst.)
Likę daugiau nei 8 mln. eurų numatyti Kultūros ministerijos asignavimams, juos ministerija galės paskirstyti savo nuožiūra.
Valdžios sektoriaus deficitas pakoreguotame projekte išlieka toks pats – 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola, lyginant su pirminiu 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu, auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.
Pakoreguotame biudžeto projekte 2026 m. planuojama surinkti papildomai 22,7 mln. eurų pajamų iš akcizų įstatymo pakeitimų, šiuo metu svarstomų Seime.
Vyriausybė pritarė išlaidas biudžete, lyginant su pirminiu projektu, didinti 23,7 mln. eurų (įvertinus sumažėjusias skolos aptarnavimo išlaidas – 27,2 mln. eurų), be ES lėšų, o jas įskaitant – 91,5 mln. eurų (su sumažėjusiomis skolos aptarnavimo išlaidomis – 36,4 mln. eurų). Tokiu būdu biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).
Lyginant su 2025-ųjų biudžetu, iš viso išlaidos kitąmet auga 4,3 mlrd. eurų.
Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – iki 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Minimalios mėnesio algos (MMA) augimas kitąmet numatomas 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1153 eurų „ant popieriaus“), pensijų didėjimas – 12 proc. (vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų).
Finansavimui keliams kitąmet biudžete numatyta 815,5 mln. eurų.
Balsavimas dėl biudžeto projekto priėmimo Seime įvyks gruodžio 11 d., ketvirtadienį.