Nauji ar patobulinti produktai, paslaugos, procesai, verslo modeliai ir idėjos suteikė mums galimybę gauti aukštesnes pajamas, ilgiau gyventi, užtikrino didesnį komfortą ir kt., ko mūsų protėviai negalėjo net įsivaizduoti.
Tačiau inovacijos, skatindamos augimą ir gerovę, dažnai kelia nerimą darbo rinkoje.
Ekonomistai jau seniai, nuo pat pirmųjų pramonės revoliucijų, bando suprasti ir paaiškinti ryšį tarp inovacijų ir nedarbo. Jie analizuoja keturis susijusius reiškinius: inovacijas, produktyvumą, augimą ir nedarbą.
Šių reiškinių veikimo schemą galima atvaizduoti taip:
Inovacijos ekonomine prasme yra ne tik naujų produktų išradimas, bet ir geresnių, efektyvesnių būdų darbui atlikti, procesui veikti, paslaugai suteikti radimas. Inovacijos didina produktyvumą, apibrėžiamą produkcijos kiekiu, tenkančiu jai pagaminti sunaudoto gamybos veiksnio vienetui.
Šis poveikis pagrįstas 2017 m. Sauer, 2019 m. OECD, 2024 m. Li ir Zhou bei kitų mokslininkų atliktuose tyrimuose. Augant produktyvumui, ekonomika taip pat auga (apie tai kalbama 2023 m. Toader ir kt., 2024 m. Liao ir Li bei kitų mokslininkų tyrimuose).
Standartinis požiūris teigia, kad, augant ekonomikai, sukuriama darbo vietų, o tai reiškia mažesnį bedarbių skaičių ir didesnes disponuojamas pajamas.
Toks augimo ir nedarbo ryšys analizuotas 2024 m. atliktuose Ngubane ir kt., Biplob ir Siddiqee bei kituose tyrimuose. Tačiau paminėtina, kad šiuo atveju reiktų išskirti ilgąjį ir trumpąjį laikotarpius. Prieš tai minėtas poveikis pasireiškia trumpuoju laikotarpiu.
Ilguoju laikotarpiu moksliniai tyrimai (pvz., 2024 m. Socol ir kt., Biplob ir Siddiqee, kt.) vis tik pagrindžia ekonomikos augimo sąlygojamą nedarbo didėjimą. Papildant, verta paminėti, jog produkto ir proceso inovacijos gali daryti skirtingą poveikį nedarbui: produkto inovacijos apibrėžiamos kaip mažinančios nedarbą, o proceso inovacijos – didinančios.
Taigi paminėtuose aspektuose – ilgo laikotarpio perspektyva ir inovacijų rūšis – galbūt ir slypi atsakymas į klausimą apie darbuotojų nerimą dėl kuriamų inovacijų.
Žinoma, darbuotojų asmeninė patirtis yra taip pat svarbus aspektas. Kita vertus, prisimenant asmeninių kompiuterių sukūrimą, buvo tikimasi, kad šie kompiuteriai sumažins ofiso ar rutininius darbus atliekančių darbuotojų poreikį, tačiau, kaip rodo patirtis, asmeniniai kompiuteriai sukūrė daugybę naujų darbo vietų programinės įrangos, informacinių technologijų, interneto svetainių dizaino ir kitose srityse. Taigi veikia įvairūs kompensaciniai mechanizmai.
Mokslinių tyrimų kontekste paminėtinas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) (sutarties Nr. S-PD-24–97) finansuotas tyrimas apie inovacijų, produktyvumo (analizuojant atskirai darbo ir kapitalo produktyvumą), augimo ir nedarbo priežastinį ryšį Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu, kuris atskleidė dvipusį ryšį tarp darbo produktyvumo ir augimo bei tarp augimo ir nedarbo.
Taip pat nustatyta, kad augimas sąlygoja kapitalo produktyvumą.
Kalbant apie inovacijas ir darbo rinką, svarbu suprasti vykstančias transformacijas, persikvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo poreikį. Kaip teigiama Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. Darbo ateities ataskaitoje, technologiniai pokyčiai, geoekonominė fragmentacija, ekonomikos neapibrėžtumas, demografiniai pokyčiai ir perėjimas prie ekologiškos ekonomikos yra vieni iš pagrindinių veiksnių, kurie, kaip tikimasi, formuos ir transformuos pasaulinę darbo rinką iki 2030 m.
Pabaigai verta paminėti 2023 m. Hailu išsakytą mintį: „Intensyvi konkurencija, augantis gyventojų skaičius, urbanizacija, pajamų nelygybės tendencija, klimato kaita, didėjantis technologinių pokyčių tempas ir skaitmeninimas daro inovacijas dar svarbesnėmis nei anksčiau.“
Būtent investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą skatina inovacijas ir technologijų, kurios gali didinti produktyvumą, kūrimą.
Dėl šios priežasties būtina didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo lygį, tokiu būdu skatinant ekonomikos augimą.