Visgi tuo atveju, jeigu užteks valios atmesti tokius pasiūlymus, valstybės biudžetas gautų apie 60 mln. eurų papildomų pajamų.
Nors formaliai siūloma dyzelino akcizą padidinti, iš tiesų bus atsisakyta jau priimto sprendimo didinti CO₂ dedamąją iki 108,4 euro už toną, ją paliekant 2025 m. lygio – 53,6 euro.
Tai reiškia, kad kitąmet dyzelino akcizas pasieks 553,6 euro už toną, bus vos 34 eurais daugiau nei 2025 m. Taip litras dyzelino pabrangtų tik apie 4 ct, o ne apie 10 ct, kaip buvo numatyta iki šiol.
Argumentuojama, kad tokiu veiksmu siekiama įsitikinti, ar vežėjai vėl pilsis dyzeliną Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kur jis pigesnis. Ekonomiškai tai yra trumparegiškas sprendimas.
Nors Lenkija, kaip ir Lietuva, svarsto kitų metų biudžetą, ir dar neaišku, ar kaimynai priims sprendimą didinti dyzelino akcizą, jau dabar akivaizdu, kad svarstymai Lietuvoje nedidinti akcizo tokiu tempu, kaip buvo numatyta, bet kuriuo atveju nesugrąžins vežėjų į Lietuvą.
Faktai rodo, kad 2025 m. pirmą pusmetį vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 1,523 Eur/l, o Lenkijoje – 1,444 Eur/l. Tad jau dabar tarp Lietuvos ir Lenkijos yra 8 ct/l skirtumas. Priėmus svarstomus sprendimus skirtumas nedings, tikėtina, tik augs arba išliks panašus.
Tai reiškia, kad siūlomas sprendimas nesukurs paskatų tarptautiniams vežėjams piltis dyzelino Lietuvoje. Juk vežėjai pila degalus ne į vieną vilkiką ir tonomis, tad net 1 cento skirtumas jau yra gerokai sutaupyti kaštai.
Kitaip tariant, jie ir toliau rinksis Lenkiją ar kitas pigesnes valstybes, todėl Lietuva tik praras pajamas, kurias galėtų surinkti laikydamasi anksčiau suplanuoto akcizų didinimo grafiko.
Jei Seimas priimdamas biudžetą atmestų siūlomus pakeitimus, 2026 m. įsigaliotų jau patvirtintas 604,8 euro už toną dyzelino akcizas, valstybės biudžetas tokiu atveju gautų apie 60 mln. eurų papildomų pajamų, kurios galėtų būti nukreiptos į kritiškai blogėjančią kelių infrastruktūrą.
Raginame Seimą nemažinti transporto akcizų ir pajamas, kurios dabar nėra suplanuotos valstybės biudžete, skirti kelių infrastruktūrai. Kiekvienas neinvestuotas euras šiandien reikš didesnį pinigų poreikį rytoj – tiek dėl augančių problemų masto, tiek dėl infliacijos.