T. Karpavičius. Galimas JAV ir Venesuelos konfliktas – ekonominės pasekmės Europai ir Lietuvai

JAV ir Venesuelos ekonomikos skiriasi tarsi tai būtų visiškai skirtingi pasauliai – tiek dydžiu, tiek struktūra, tiek ir mastu. JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais viršija 30 trilijonų JAV dolerių, kai tuo tarpu Venesuelos ekonomika, dėl ilgamečių sankcijų, izoliuotumo ir dešimtmečius trunkančios krizės, siekia vos apie 100–120 milijardų JAV dolerių. Kitaip tariant, JAV ekonomika yra daugiau nei 200 kartų didesnė.

Šį skirtumą lemia ne tik šalių gyventojų skaičius ar plotas, bet labiausiai – ekonominės struktūros. JAV turi itin diversifikuotą, inovacijomis grįstą ekonomiką, kurioje dominuoja technologijos, finansai ir paslaugos, o Venesuela praktiškai išlieka vieno produkto – naftos – ekonomika. Maždaug 95 % Venesuelos eksporto sudaro naftos produktai, todėl šalies finansai tiesiogiai priklauso nuo žaliavos kainų ir eksporto ribojimų. Toks priklausomumas daro Venesuelos ekonomiką labai pažeidžiamą, ypač sankcijų ir geopolitinės įtampos sąlygomis.

JAV, priešingai, yra didžiausia pasaulio vartojimo rinka, turinti milžinišką vidaus paklausą ir finansinį stabilumą, todėl net konflikto atveju jos ekonomika greičiausiai išliktų stabili. Šis neproporcingas ekonominis svoris reiškia, kad konfrontacija tarp šių dviejų valstybių ekonomiškai būtų asimetriška: JAV gali naudoti sankcijas bei prekybos apribojimus, o Venesuela, neturėdama lygiaverčių atsakomųjų svertų, patirtų tiesioginį ekonominį poveikį.

Venesuela, turinti didžiausius patvirtintus naftos rezervus pasaulyje (virš 304 mlrd. barelių), ilgą laiką buvo svarbi pasaulinės energetikos sistemos dalis, tačiau jos gavyba nuo 2015 metų sumažėjo daugiau nei keturis kartus (nuo 2,4 mln. iki vos 0,8 mln. barelių per dieną).

JAV sankcijos ir naujausias Vašingtono sprendimas įpareigoti „Chevron“ per 30 dienų nutraukti eksportą iš Venesuelos rodo, kad situacija peržengė diplomatinės įtampos ribas ir įgauna eskalacijos pagreitį. Tokie veiksmai sumažina pasiūlą pasaulinėje rinkoje ir didina naftos kainas. „Brent“ barelio kaina po šių žinių trumpam viršijo 90 JAV dolerių.

Kadangi nafta tebėra pasaulio ekonomikos variklis, ji veikia logistiką, gamybą, žemės ūkį ir paslaugas. Net regioninis naftos tiekimo sutrikimas iškart tampa globaliu infliacijos impulsu. Didesnės degalų kainos didina logistikos ir gamybos sąnaudas, todėl poveikį jaučia ir geografiškai nutolusios šalys, tarp jų – Lietuva. Ilgainiui tokie sukrėtimai didina infliacijos mastą ir gali priversti centrinius bankus vėl griežtinti monetarinę politiką. Todėl įtampa tarp JAV ir Venesuelos ne tik keičia geopolitinį balansą, bet ir primena, kad energetinis saugumas Europoje lieka pažeidžiamas, o alternatyvų paieška Azijoje, Afrikoje ar Vidurio Rytuose tampa ne strateginiu pasirinkimu, o būtinybe.

Geopolitinė įtampa tarp JAV ir Venesuelos jau daro įtaką pasaulio finansų rinkoms. Investuotojai traukiasi iš Lotynų Amerikos, o tai mažina kapitalo prieinamumą ir didina skolinimosi kainas. Pastarąjį mėnesį Brazilijos realas susilpnėjo apie 6 %, o Meksikos pesas – apie 4 %, nes didėjantis neapibrėžtumas skatina kapitalo nutekėjimą į saugesnius aktyvus ir lokacijas. JAV doleris, priešingai, sustiprėjo ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų. Tai rodo investuotojų pasitraukimą į saugesnį prieglobstį. 

Tačiau stiprėjantis doleris reiškia brangstantį importą daugeliui pasaulio šalių, o tai dar labiau didina infliaciją.
Finansinę riziką papildo ir socialinis kontekstas. Venesuelos ekonomika pastarąjį dešimtmetį susitraukė daugiau nei 70 %, o iš šalies jau pasitraukė per 7,8 mln. žmonių. Tai viena didžiausių migracijos bangų pasaulyje. Jei sankcijos būtų dar labiau sugriežtintos, prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus emigruos dar apie milijoną žmonių. Tokie srautai keltų spaudimą Kolumbijos, Brazilijos ir Peru ekonomikoms bei darbo rinkoms, o netiesiogiai – visam regiono finansiniam stabilumui.

Venesuelos ir JAV konfliktas turi ir platesnių pasekmių tarptautinei prekybai. Karibų jūros regionas yra labai svarbus laivybos mazgas tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos ir gali tapti nauju geopolitinių įtampų epicentru. Galimos karinės provokacijos, blokados ar draudimo įmokų didėjimas trikdytų krovinių srautus, o tai reikštų augančias transporto sąnaudas visame Atlanto (ir ne tik) baseine. Tokie trikdžiai netiesiogiai paveiktų ir Europos bei Azijos prekybą, nes laivybos kaštai vis dažniau perduodami galutiniam vartotojui.

Šiuolaikinė ekonomika remiasi itin glaudžiai susietomis tiekimo grandinėmis, todėl net vieno regiono nestabilumas gali sukelti grandininę reakciją visame pasaulyje. Prekių vėlavimai, padidėjusios draudimo įmokos ir ilgesni maršrutai galiausiai tampa brangesnėmis prekėmis parduotuvių lentynose galutiniams pirkėjams.

Nors JAV ir Venesuelos galimas konfliktas atrodo tolimas, jo poveikis Lietuvai būtų apčiuopiamas. Energetikos kainų augimas tiesiogiai veiktų transporto sektorių, kuris sudaro apie 6 % Lietuvos BVP, o degalų brangimas padidintų vežėjų sąnaudas. 2025 metų lapkritį dyzelino kaina Lietuvoje jau viršijo 1,60 €/l, o bet koks papildomas naftos kainos šuolis greitai atsispindėtų ir vidaus paslaugų kainose.

Infliacija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 3,6 %, tačiau naujas žaliavų kainų šokas galėtų ją vėl pakelti virš 5 %, priversdamas ECB svarstyti palūkanų normų didinimą. Tai reikštų brangesnius kreditus verslui ir gyventojams bei lėtesnį augimą. Šis kontekstas dar kartą parodo, kodėl Lietuvai būtina tęsti energetinės nepriklausomybės stiprinimą – plėtoti vietinę gamybą, atsinaujinančius šaltinius ir efektyvesnę logistiką, nes tai ne tik žaliosios politikos, bet ir ekonominio saugumo klausimas.

JAV ir Venesuelos konfliktas gali tapti rimtu išbandymu pasaulio ekonomikai, atskleisdamas, kaip greitai regioninė įtampa virsta globaliomis pasekmėmis.

Energijos kainų šuolis, kapitalo rinkų neramumai, migracijos spaudimas ir tiekimo grandinių sutrikimai gali paliesti net tolimas šalis. Lietuvai, kaip ir visai Europai, tai priminimas, kad globalioje ekonomikoje atstumas nebeteikia apsaugos, todėl būtina stiprinti energetinį savarankiškumą, finansinį atsparumą ir tiekimo grandinių diversifikaciją.
Kontaktams: VU EVAF jaunesnysis asistentas Tomas Karpavičius