2021–2027 m. 734 mln. eurų ES lėšų numatyta prioritetui „Piliečiams artimesnė Lietuva“. Pagal šį prioritetą planuojama investuoti dviem pagrindinėmis kryptimis, kurios padeda kurti patrauklesnius ir gyvybingesnius miestus bei regionus.
Pirmoji kryptis skirta ekonomikos augimui: naujoms investicijoms pritraukti, darbo vietoms kurti, turizmo ir verslo infrastruktūrai plėtoti bei regionų patrauklumui didinti. Antroji kryptis orientuota į geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir patogesnį susisiekimą.
Abi kryptys finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų ir įgyvendinamos pagal savivaldybių patvirtintas tvarios miestų plėtros ir funkcinių zonų strategijas.
„ES fondai vis dar pavadinami „parama“, tačiau mes į tai žiūrime kaip į investiciją. Todėl tvarios miestų plėtros ir funkcinių zonų strategijos – pirmiausiai – investavimo strategijos. Investicijos vertė laikui bėgant turi augti,“ – teigė vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Svarbu tai, kad savivaldybės pačios planuoja, kur investuoti – jos rengia strategijas, atsižvelgdamos į vietos poreikius ir gyventojų lūkesčius. Tai reiškia, kad sprendimai dėl naujų darželių, mokyklų modernizacijos ar viešojo transporto plėtros gimsta ten, kur jie labiausiai reikalingi.
Pagrindinis funkcinių zonų tikslas – bendradarbiavimas dėl bendros naudos
Anot viceministro, funkcinės zonos – tai savivaldybių susitarimas veikti kartu, ne žiūrėti į administracines ribas, o ieškoti bendrų sprendimų ir bendros naudos. „Funkcinės zonos ir jų strategijos – naujas dalykas ir mums, ir savivaldybėms. Susitarti dėl bendrų investicijų, bendro veikimo, rasti kompromisus tarp savo ir kaimyno poreikių nebuvo paprasta,“ – sakė V. Jakštas.
Jis džiaugėsi, kad šis darbas jau duoda rezultatų. Bendradarbiaujančios savivaldybėms kartu kuria viešojo transporto sistemas, kuriose autobusas veža ne iki savivaldybės ribos, o ten, kur reikia. Kuriamos unikalios švietimo paslaugos, kurių viena savivaldybė nepajėgtų finansuoti. Investuojama į verslui reikalingą infrastruktūrą, bendrą rinkodarą ir kitus gyventojams svarbius projektus.
„Funkcinių zonų strategijos kuriamos ir įgyvendinamos tam, kad žmonės galėtų oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti net ir nuo didmiesčių nutolusiose teritorijose. Sutelkdamos savo išteklius ir pasinaudodamos tam skiriamu ES finansavimu, reikšmingų rezultatų gali pasiekti ir mažesnės savivaldybės,“ – kalbėjo viceministras.
Funkcinė zona VIZA: Visagino, Ignalinos ir Zarasų bendras kelias į pažangą
„Visaginą daugelis žino kaip miestą, šalia kurio yra uždaroma atominė elektrinė, filmuota HBO seriale „Černobylis,“ – pažymėjo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz. Tačiau tie, kurie domisi daugiau, anot jo, mato ir kitą miesto pusę: čia veikia vienas geriausių Lietuvoje profesinio rengimo centrų, pritraukiamos vienos didžiausių privataus kapitalo investicijų ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje. Taip pat Visaginas garsėja kaip pažangios pramonės, menininkų miestas. „Tai miestas gamtoje: atviras ir sparčiai besikeičiantis,“ – dalinosi jis.
„Pokyčių siekiame ne vieni, o drauge su savo kaimyninėmis savivaldybėmis. Funkcinė zona VIZA išsišifruoja kaip „Visaginas, Ignalina ir Zarasai“. Tai bendra trijų savivaldybių strategija, kurioje išsikėlėme bendrus tikslus ir vieni kitiems padedame jų siekti,“ – pasakojo Visagino miesto meras.
Pagal šią strategiją Visagino savivaldybė įkūrė ir vysto šiuolaikinį STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) ugdymo centrą pagal Niutono kambarių koncepciją. „Tai pirmasis ir vienintelis toks centras Lietuvoje. Tai erdvė, kurioje mokiniai iš visų trijų savivaldybių inžinerinėms ir gamtamokslinėms profesijoms reikalingas žinias gauna per praktines patirtis. Į centro veiklą vis labiau įsitraukia ne tik viešasis sektorius, bet ir privačios įmonės,“ – patirtimi dalinosi E. Galaguz.
Meras taip pat džiaugiasi, kad Zarasuose pradėtas kurti bendradarbystės centras VIZA-ART suteiks pagreitį Visagino, Ignalinos ir Zarasų plėtrai kūrybinių industrijų verslo srityje. O Ignalinos rajone vystomos pramoninės teritorijos Dūkšto seniūnijoje sukurs naujų darbo vietų gyventojams.
„Tai tik keli pavyzdžiai. Visi mūsų strateginiai projektai suplanuoti taip, kad išnaudotume savo stipriąsias puses ir kurtume vertę ir sau, ir vieni kitiems,“ – teigė E. Galaguz.
Funkcinės zonos leidžia savivaldybėms bendradarbiaujant efektyviau teikti viešąsias paslaugas, pritraukti investicijas ir kurti patrauklesnę aplinką gyventojams. Taip mažinami regioniniai skirtumai – gerinamos ekonominės veiklos galimybės nuo didmiesčių nutolusiose teritorijose ir gyvenimo kokybė visiems. 11 funkcinių zonų strategijų bendrų tikslų siekimui jau suvienijo 58 iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Tvari plėtra Alytuje: sprendimai, skirti žmonėms
Tvari miestų plėtra suprantama kaip integruotas požiūris į teritorijų vystymą. „Tvarios miestų plėtros strategijos nėra tik apie miestų infrastruktūros atnaujinimą. Tai investicijos į švietimą, ekonominę plėtrą, socialinę integraciją ir aplinkos išsaugojimą,“ – pastebi V. Jakštas.
„Tvari miesto plėtra prasideda nuo supratimo, kad miesto pagrindas yra jo žmonės. Tie, kurie kuria verslus, naudojasi mūsų infrastruktūra, važinėja dviračių takais, čia kuria šeimas ir veda vaikus į ugdymo įstaigas. Mums svarbiausia yra atliepti jų visų poreikius, o ne atlikti šabloninius veiksmus,“ – teigė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Mero teigimu, rengiant Alytaus tvarios plėtros strategiją, buvo stengtasi žiūrėti į miestą alytiškių akimis – galvojama ne tik apie pastatus ar kelius, bet ir apie vietos bendruomenes, jų ryšį su savivalda, miesto įvaizdį, ekonomiką, švietimą, viešojo transporto prieinamumą, visų žmonių galimybes lengviau gauti paslaugas.
„Esame regiono centras – tai įpareigoja stengtis dar labiau ir priimti sprendimus, naudingus visam regionui. Pramonės parke kuriame infrastruktūrą, reikalingą verslo investicijoms, o dar trijose naujose pramonės zonose ruošiamės pritraukti įmones, galinčias sukurti kokybiškų darbo vietų mūsų miesto ir viso regiono žmonėms. Tam strategijoje numatėme beveik 18 mln. eurų, ir tai nėra tik planas – didžioji dalis projektų jau įgyvendinami,“ – apie regiono viziją kalbėjo N. Cesiulis.
„Man tvari plėtra – tai konkretūs darbai, kuriuos darome šiandien, kad Alytus būtų patogesnis, stipresnis ir gyvesnis rytoj,“ – pastebi N. Cesiulis.
Tvarios miestų plėtros strategijas įgyvendina visi 10 Lietuvos regionų centrų. Taip siekiama kad kiekvieno regiono centras, ne tik spręstų savo iššūkius, bet ir prisidėtų prie viso regiono plėtros. Trijų didžiausių miestų strategijos apima ir priemiesčius – jos įgyvendindamos bendradarbiaujant miesto ir priemiesčio savivaldybėms.