Tam įtakos turėjo žemesnė vidutinė lauko oro temperatūra – šį lapkritį daugiabučiuose suvartota apie 5 proc. daugiau šilumos. Nors šilumos kaina šalyje per metus sumažėjo beveik 0,4 proc., galutinius mokėjimus didino vėsesni orai.
Šį lapkritį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +3,2 °C, kai 2024 m. lapkritį ji buvo apie +3,9 °C. 60 m² ploto buto savininkas tipiniame senos statybos neapšiltintame daugiabutyje, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, už lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai išleis 77 eurus. Toks butas suvartojo apie 984 kWh (16,4 kWh/m²) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti prireikė apie 930 kWh (15,5 kWh/m²), o vidutinės sąskaitos siekė apie 73 eurus.
Naujos statybos mažiausiai energijos naudojančiuose daugiabučiuose 60 m² ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 366 kWh (6,1 kWh/m²), o mokėjimai buvo mažiausi – apie 29 eurus.
Daugiausia šilumos sunaudojo seniausi ir prasčiausios būklės daugiabučiai. Juose 60 m² ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai reikėjo apie 1368 kWh (22,8 kWh/m²), todėl sąskaitos sieks apie 107 eurus. Prieš metus tokio būsto sąskaita sudarė apie 102 eurus, suvartojimas – 1296 kWh (21,6 kWh/m²).
Vidutinė šilumos kaina šalyje per metus nežymiai sumažėjo – nuo 7,9 iki 7,8 ct/kWh su PVM. Didžiausią dalį šilumos savikainos (virš 62 proc.) sudaro išlaidos kurui ir perkamai šilumai, todėl kuro kainos išlieka svarbiausiu šilumos tiekimo sąnaudų veiksniu beveik visuose šalies miestuose.
Šiuo metu iš biokuro ir komunalinių atliekų pagaminama apie 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, likusi dalis – iškastinis kuras. Energijos išteklių biržoje biokuro kaina išlieka maždaug du kartus mažesnė nei importuojamų gamtinių dujų. Kiekvieną mėnesį kinta nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos.
Stebima tendencija, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose santykinai didesnę šilumos kainos dalį sudaro pastovioji dedamoji, todėl bendras kainų lygis čia aukštesnis. Galutinei šilumos kainai konkrečiu mėnesiu įtakos turi perskaičiavimo grafikai ir faktinė kuro struktūra. Dėl šių priežasčių šilumos kaina (ct/kWh) skirtinguose miestuose gali skirtis net 2–3 kartus.
Faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką daro ne tik šilumos kaina ar klimatinės sąlygos regionuose, bet ir pastato energetinė kokybė. Šilumos suvartojimas 1 m² apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis net iki 10 kartų.
Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo bei rūsio būklės. Reikšmingi ir vidaus šildymo sistemos subalansavimo aspektai, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis, taip pat pastatą prižiūrinčių specialistų kvalifikacija ir priežiūros intensyvumas.
Mažas pajamas gaunantiems gyventojams valstybė kompensuoja būsto šildymo išlaidas. Norint sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinių išmokų skyrių.
Šilumos tiekėjas, gavęs informaciją apie priimtą sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja kompensacijos dydį ir jį pritaiko einamojo mėnesio sąskaitoje.
Daugiau informacijos – adresu www.spis.lt (būsto šildymo išlaidų kompensacijų skaičiuoklė). Nuo 2026 m. sausio panaikinus PVM lengvatą buitiniams vartotojams, šildymo sąskaitos išaugs maždaug 12 proc., todėl prognozuojama, kad dėl šildymo kompensacijų kreipsis dar daugiau gyventojų.