VRM: Lietuva patyrė finansinius ir reputacinius nuostolius
Ekstremalioji situacija Lietuvoje įvesta antradienį, gruodžio 9 d. Tai padaryta neribotam laikui, tačiau po mėnesio žadama persvarstyti, ar ji davė rezultatų. Gyventojams šios padėties paskelbimas iš esmės nieko nekeičia.
Lietuvoje įvedama ekstremalioji situacija: tikina – visuomenei nepatogumų tai nesukels
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) primena, kodėl Lietuvoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija. Ministerijos teigimu, ekstremalioji situacija valstybės mastu paskelbta dėl Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos, kai į Lietuvos teritoriją leidžiami kontrabandą gabenantys balionai, keliantys pavojų civilinei aviacijai ir visuomenės saugumui.
Be to, Vilniaus oro uostas nuo spalio ne kartą stabdė veiklą daugiau nei 6 valandoms – tai atitinka ekstremaliojo įvykio kriterijus. Nuo spalio mėnesio dėl kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamos grėsmės Vilniaus oro uostas buvo uždarytas 15 kartų – daugiau nei 60 valandų, buvo paveikta daugiau kaip 350 skrydžių ir apie 51 tūkst. keleivių. Dėl to, anot VRM, patirti finansiniai ir reputaciniai nuostoliai valstybei.
Susiję straipsniai
„Reikalinga greita, centralizuota, koordinuota reakcija ir institucijų bendradarbiavimas. Civilinių pajėgumų nepakanka – būtina pasitelkti kariuomenę. Ekstremalioji situacija suteikia teisinį pagrindą kariams taikyti priemones prieš bepiločius orlaivius ir balionus“, – sprendimą argumentuoja VRM.
S.Skvernelis: reikėjo skelbti nepaprastąją padėtį
Tačiau opozicijoje dirbantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis įsitikinęs – reikėjo imtis griežtesnių veiksmų ir iškart skelbti nepaprastąją padėtį.
„Dabar situaciją, kai Lietuva patiria hibridinę ataką, t. y. kontrabandos veikėjai ir panaudojami arba išnaudojami Baltarusijos specialiųjų tarnybų tam, kad būtų sutrikdyta mūsų oro uostų veikla. Manau, tai susiję su mūsų valstybės ekonominiu, nacionaliniu ir aviaciniu saugumu“, – Lrytas tvirtina S.Skvernelis.
Anot jo, pasienio ruože galima įvesti nepaprastąją padėtį. Tokiu atveju, nustačius specialų režimą, pasitelkus ne tik VRM, bet ir kitas organizacijas, iš esmės būtų galima kontroliuoti, kas į pasienio zoną patenka.
„Taip pat yra numatytos galimybės ir kitų procesinių veiksmų atlikimui, pavyzdžiui, patalpų, transporto priemonių patikrinimui. Tai visas kompleksas priemonių, leidžiančių kovoti“, – neabejoja S.Skvernelis.
Įvesti nepaprastąją padėti teko dukart
Panašios nuomonės laikosi ir buvusi VRM ministrė Agnė Bilotaitė. Jos vadovavimo metu teko skelbti nepaprastąją padėtį net du kartus. Pirmą kartą tai teko daryti 2021 m. lapkritį. Tąkart ji įvesta Lietuvos pasienyje su Baltarusija dėl plūstančių nelegalių migrantų iš Baltarusijos.
Vėliau Lietuvoje nepaprastoji padėtis buvo įvesta ir 2022 m. balandį. Tai buvo daroma dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.
A.Bilotaitė neslepia, kad priimt sprendimą skelbti nepaprastąją padėti, sulaukta ir nemažai kritikos, tačiau besidorojant su hibridine ataka, nebuvo kitos išeities. Pasak jos, nepaprastosios padėties įvedimas, taikant kartu ir kitas priemones, padėjo kontroliuoti migrantų krizę.
Politikė stebėdama besitęsiančią kontrabandinių balionų krizę pabrėžia, kad reikėjo kur kas anksčiau skelbti ekstremaliąją situaciją. O dabar jau laikas esą svarstyti ir apie nepapaprastąją padėtį.
„Nežinau, kodėl buvo delsiama. Gal dėl to, kad nebuvo pripažįstama, kad tai – hibridinė ataka. <...> Reikia suprasti, kad iškilo grėsmė saugumui, žmogų gyvybėms. <...> Jau esame patyrę ne vieną krizę, todėl turėtume turėti institucinę atmintį. Toks jausmas, kad viskas pradedama nuo nuolio. Tvyro chaosas, nepasiruošimas“, – kritiką žeria A.Bilotaitė.
V. Kondratovičius skeptiškas – nepaprastoji padėtis negelbėtų
Tačiau šią savaitę VRM ministras Vladislavas Kondratovičius „Žinių radijui“ teigė, kad nepaprastoji padėtis neišspręstų balionų siuntimo, nes šaltinis yra Baltarusijoje, ne Lietuvoje.
„Mes paprasčiausiai turime suimti, kontroliuoti, žinoti, kur kas ir ieškoti sprendimų. Tie sprendimai bus atrasti. Nesakau, kad tai bus šimtaprocentinis vaistas, ar išgydys, ar išspręs tą problemą. Bet suteiksime maksimalų nepatogumą veikėjams, kurie užsiima kontrabandine veikla“, – „Žinių radijui“ teigė V. Kondratovičius.
Anot jo, šio griežtesnio režimo įvedimas būtų reikalingas nebent tuo atveju, jeigu reikėtų apriboti patekimą į tam tikras šalies teritorijas. Ministro teigimu, šiuo metu tokio poreikio nėra.
„Nepaprastoji padėtis (skelbiama – ELTA), kai yra neramumai arba kai reikalinga apriboti patekimą į tam tikras teritorijas. Kaip pamatėme, pradėjus stipriau tikrinti palei sieną, balionai pradėjo skristi toliau – atradome siuntų į Šiaurės, centrinę Lietuvą, buvo bandymų iš Kaliningrado, įskrido į Latviją“, – kalbėjo jis.
Kuo iš tiesų skiriasi?
Pasidomėjome, kuo iš esmės skiriasi nepaprastoji padėtis nuo ekstremalios situacijos įvedimo. VRM teigimu, tai – du skirtingi teisiniai režimai, nustatyti skirtinguose įstatymuose.
Ekstremalioji situacija – krizių valdymo ir civilinės saugos režimas, taikomas nelaimėms, incidentams, grėsmėms gyventojų saugumui ar valstybės funkcijoms.
O nepaprastoji padėtis – gerokai griežtesnis konstitucinis režimas, taikomas tuomet, kai grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, kai grėsmės neįmanoma suvaldyti įprastomis priemonėmis.
Be to, skiriasi ir vedimo tvarka. Ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė, o nepaprastąją padėtį – prezidento teikimu tvirtina Seimas.
„Nepaprastosios padėties metu gali būti taikomi laikini fizinių ir juridinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai. Ekstremalioji situacija tokio pobūdžio apribojimų nenumato“, – užtikrina VRM.