Gali strigti bankų sistemos
Apie 11.30 val. laikinasis „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas Valdas Sejavičius portalui Lrytas teigė, kad gyventojai aktyviai jungiasi prie interneto banko, konsultuojasi telefonu arba iš anksto užsiregistravę ateina gyvai į klientų aptarnavimo padalinius.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad skubėti pateikti prašymus pirmą dieną nėra būtinybės, nes kaip numatyta įstatyme, lėšos bus išmokamos tik pasibaigus ketvirčiui.
„Banko sistemos veikia, tačiau dėl išaugusio klientų srauto, daliai jų gali veikti lėčiau.
Klientai kreipiasi ne tik dėl pasitraukimo iš II pensijų pakopos, bet ir teiraujasi dėl kitų pensijų reformos suteikiamų galimybių bei konsultuojasi prieš priimdami sprendimus, taip pat sudaro III pensijų pakopos sutartis“, – teigė jis.
V.Sejavičiui antrino ir „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Aiškėja, kad dėl reformos bankas netgi sustiprino klientų konsultavimo pajėgumus.
Nors „Artea“ banko veikla nėra sutrikusi, pasitaiko nesklandumų pensijų savitarnoje, per kurią gyventojai gali pateikti prašymus dėl pensijų kaupimo.
„Iš tiesų dalis klientų suskubo teikti prašymus dėl II pakopos pensijų kaupimo jau pirmosiomis metų dienomis, nors jokios skubos nėra.
Dėl didesnio nei įprastai klientų srauto „Artea“ pensijų savitarnos lankytojams gali tekti palaukti kol pavyks prisijungti. Taip pat pasitaikė nesklandumų, kai sulaukus savo eilės baigėsi prisijungimui skirtas laikas. Todėl daliai klientų teko laukti ilgiau. Šiuo metu sistema veikia sklandžiai – klientus informuojame, kad gali tekti palaukti apie valandą, o prisijungus pateikti norimą prašymą. Tikimės, kad dėl techninių priemonių laukimo laikas ilgainiui sutrumpės“, – apie 12 val. situaciją komentavo V.Rūkas.
Jis taip pat pridūrė, kad daliai klientų, prisijungusių prie „Artea“ pensijų savitarnos ir užpildžiusių prašymus, nepavyksta jų pasirašyti. Tačiau ši problema žinoma ir sprendžiama.
„Įdomu tai, kad nors dar tik sausio 2 diena, jau esame sulaukę ne tik prašymų nutraukti pensijų kaupimą, bet ir prašymų tokius prašymus atšaukti“, – pridūrė V.Rūkas.
Tuo metu „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Paulius Kabelis sakė, kad dėl techninių sutrikimų dalis klientų penktadienio rytą kurį laiką interneto banke negalėjo pateikti prašymų, susijusių su pensijų reforma. Tačiau per pietus trikdžiai jau buvo išspręsti.
„Klientų konsultavimas ir prašymų pateikimas kitais kanalais veikė be sutrikimų. Problema buvo operatyviai išspręsta ir šiuo metu prašymų pateikimas interneto banke veikia be sutrikimų. Apgailestaujame dėl laikinų klientams sukeltų nepatogumų“, – sakė P.Kabelis.
O banko „Luminor“ atstovė Birutė Eimontaitė apie 14 val. teigė, kad pastebimas padidėjęs lankytojų srautas tiek internete, tiek klientų aptarnavimo centruose, tačiau sistema veikia sklandžiai ir be trikdžių.
46 tūkst. užklausų
„Sodros“ atstovė žiniasklaidai Malgožata Kozič naujienų portalui Lrytas perdavė, kad sausio 2-ąją „Sodros“ skambučių centre labai didelio sujudimo nėra.
Vis dėlto iš pensijų kaupimo bendrovių per dvi pirmąsias 2026 m. dienas „Sodra“ sulaukė net 46 tūkst. užklausų. Jomis aiškinamasi, kokia konkretaus asmens sukaupto turto dalis – valstybės, o kokia – jo asmeniškų įnašų.
Tačiau tai nereiškia, jog 46 tūkst. gyventojų sausio 1–2 dienomis metėsi atsiimti pensijų fonduose sukauptų lėšų. Kaip komentavo M.Kozič, gali būti, kad gyventojai paprasčiausiais domisi situacija prieš priimdami sprendimą.
Be užklausos pensijų kaupimo bendrovėms, šią informaciją jau galima rasti ir asmeninėje „Sodros“ paskyroje – iki šio sausio to nebuvo galima padaryti.
Pavakare, apie 15 val. 30 min., „Sodra“ atnaujino informaciją dėl gautų užklausų.
„Šiuo metu fiksuojama jau daugiau nei 100 tūkst. užklausų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra automatinis apsikeitimas duomenimis tarp sistemų. Jei vienas žmogus kelis kartus jungiasi prie savo paskyros pensijų kaupimo bendrovėje ir formuojasi jam reikalingus duomenis, pensijų kaupimo bendrovė kiekvieną kartą automatiškai siunčia atitinkamą užklausą „Sodrai“. Todėl šis skaičius atspindi bendrą gyventojų susidomėjimą, tačiau nebūtinai rodo unikalų žmonių skaičių“, – patikslino M.Kozič.
Kalbės tik po mėnesio
Tuo meu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas naujienų portalui Lrytas perdavė, kad asociacija artimiausiomis dienomis nei prašymų srautų, nei jų struktūros vertinti neplanuoja, nes situacija dar tik formuosis.
„Apie aiškesnes tendencijas bus galima kalbėti po mėnesio, kai kiekviena pensijų kaupimo bendrovė savo duomenimis pasidalins su Lietuvos banku.
Žvelgiant į kitų šalių patirtį, pavyzdžiui, Estiją, matyti, kad tokiais atvejais dalis gyventojų sprendimus priima pačioje proceso pradžioje, tačiau dalis jų neskuba. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sprendimams priimti yra numatytas dvejų metų laikotarpis, tikėtina, jog nemaža dalis žmonių savo apsisprendimą atidės ir jį priims vėlesniame etape – galbūt net artėjant laikotarpio pabaigai“, – komentavo V.Rūkas.
Kaupiantiems – daugiau lankstumo
Priminsime, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, suteikiančios antros pakopos pensijų kaupimo dalyviams galimybę lanksčiau priimti sprendimus dėl savo finansinės ateities.
Atsirado galimybė išsiimti dalį sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą dėl labai rimtos sveikatos būklės arba neribotą skaičių kartų laikinai stabdyti įmokų mokėjimą. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį kiekvienas kaupimo dalyvis galės apsispręsti – tęsti kaupimą ar iš jo pasitraukti.
Nuo šiol pensijų kaupimo dalyviai galės išsiimti iki 25 proc. sukaupto pensijų turto, tačiau ne daugiau nei jų pačių sumokėtų įmokų suma.
Tais atvejais, kai kaupimo dalyviai nėra mokėję įmokų savo lėšomis, dalies sukaupto pensijų turto išsiimti negalima.
Numatyta ir galimybė pensijų kaupimą baigti anksčiau laiko dėl sveikatos būklės, jeigu kaupimo dalyvis atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų. Tai taikoma žmonėms, kuriems yra išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti, kurie serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba jiems nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.
Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tai įmanoma tuo atveju, jei žmogui nėra paskirta išankstinė senatvės pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc. pensijų anuiteto ribos.