Finansų ministras pabrėžė, kad spręsti gynybos finansavimo augimą padeda Europos Komisijos taikomi mechanizmai.
„Dėl vadinamosios išlygos, deficitas gali būti laikinai padidintas, jeigu tai susiję su gynybos išlaidomis. Ir mes tuo naudojamės“, – pažymėjo ministras.
Paklaustas ar jaudinasi, kad dėl įvestų mokestinių pakeitimų gali sulėtėti Lietuvos ekonomikos augimas, ministras K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad tai buvo būtinybė: „Iš viso įgyvendinome šešis skirtingus mokesčių pakeitimus, tikimės, kad jų dėka mums pavyks sugeneruoti papildomas 0,6 proc. siekiančias BVP pajamas. Šiuos pinigus nukreipiame į Gynybos fondą valstybės biudžete. Įvertinome ir galimą neigiamą poveikį, kurį tai turės BVP augimui, ir, mūsų skaičiavimais, jis galėtų siekti apie 0,2 procentinio punkto“.
Paklaustas, ar Lietuva svarsto įvesti papildomus mokesčius ar kitas rinkliavas ministras atsakė, kad šiuo metu neplanuojami jokie nauji ar didesni mokesčiai.
Kaip Vilnius tikisi išlaikyti turimas pozicijas kaip Europos finansinių technologijų sektoriaus lyderis?
Ministras pabrėžia, kad tai opi visos Europos problema. „Taip, tai pasaulinė problema visai Europos Sąjungai, nes turime gabių protų, kurie kuria puikias įmones. Kai kurios šių įmonių auga neįtikėtinai greitai, tampa didelės, o tada nusprendžia persikelti į Jungtines Amerikos Valstijas. Ir tai, tiesą sakant, labai neramina. Kokių inovacijų matėme Europoje per pastaruosius kelis dešimtmečius? Nežinau“, – samprotauja pašnekovas.
Jo įsitikinimu, dirbtinis intelektas dabar – tai lenktynės tarp JAV ir Kinijos. O Europos Sąjunga kuria taisykles dirbtiniam intelektui, bet ne patį dirbtinį intelektą.
„Taip, šie reglamentai man kelia nerimą. Vilnius buvo ir tebėra puiki vieta finansinių technologijų startuoliams. Dabar bandome supaprastinti reglamentus, kad išlaikytume savo finansinių technologijų įmones šalyje. Ir manau, kad tęsime šį kelią, nes finansinių technologijų sektorius ir šie startuoliai tapo reikšmingu ekonomikos varikliu, jie išsivystė gerokai daugiau, nei iš pradžių tikėjomės“, – kalba ministras.
Didžiausią potencialą plėsti ekonominį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos ministras mato bankininkystės sektoriuje ir, galbūt, mažmeninės prekybos sektoriuje.
„Apskrita Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas yra stiprus, o Lenkija yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. Taigi manau, kad darome nemažą pažangą ir pasiekiame sėkmės“, – pabrėžia ministras.
K. Vaitiekūnas kaip sėkmingą Lietuvos patirtį išskiria gynybos obligacijas ir rekomenduoja Lenkijai pasinaudoti patirtimi bei išleisti gynybos obligacijas Lietuvoje.