Lietuvos bankas pabrėžia: su Latvijos centriniu banku monetomis apsikeista, tai nėra pardavimo sandoris. Lietuvos bankas iškeitė dalį 1 ir 2 ct monetų nominaliąja verte, Latvijos centrinis bankas – kito nominalo monetas.
„Monetų apsikeitimai tarp šalių yra įprasta praktika. Dažnu atveju tai tvariau ir pigiau, negu naujų monetų kaldinimas. Apsikeitimai monetomis vyksta pagal poreikį, nominaliąja verte.
Monetų keitimąsi tarp šalių aktyviai skatina Europos Komisija, nes tai prisideda prie efektyvesnio ir tvaresnio grynųjų pinigų ciklo“, – nurodoma Lietuvos banko naujienų portalui Lrytas perduotame komentare.
Verta suklusti: pateikė svarbiausią informaciją apie II pensijų pakopos pokyčius
Priminsime, kad Lietuva apvalinimo tvarką įvedė 2025 m. gegužę. Be Lietuvos, vieno ir dviejų centų monetų jau atsisakė Estija, Nyderlandai, Airija, Belgija, Suomija, Italija ir Slovakija.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų.
Susiję straipsniai
Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.
„Žvelgdami į ateitį matome, kad apvalinimas prisideda ir prie grynųjų pinigų apyvartos tvarumo: nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – pranešime žiniasklaidai yra sakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Estija kaip ir Lietuva palaipsniui iš apyvartos išima vieno ir dviejų centų euro monetas ir siunčia jas į Latviją, kur jos vis dar naudojamos.
Estijoje nuo 2025 m. pradžios, kai įsigaliojo apvalinimo taisyklės, vieno ir dviejų centų monetos nebeleidžiamos, nors apyvartoje jos vis dar cirkuliuoja. Estijoje mažmenininkai kaip mokėjimo priemonę privalo priimti ne daugiau kaip 50 bet kokio nominalo monetų. Parduotuvės grąžos neatiduoda vieno ir dviejų centų monetomis.
Kaip rašo „news.err.ee“, per metus iš apyvartos išimta apie 10 mln. tokių monetų, arba du dideli transportavimo konteineriai.
Kadangi Latvija neįsivedė jokių apvalinimo taisyklių, Lietuva ir Estija 1 ir 2 centų monetas su Latvijos banku keičia nominaliąja verte.
Raitas Roosve, Estijos banko grynųjų pinigų ir infrastruktūros skyriaus vadovas, tai pavadino abipusiai naudingu sandoriu, nes centų šalinimas iš apyvartos būtų žymiai brangesnis, nei jų keitimas su Latvijos banku, o Latvijai tai taip pat yra pigiau, nei užsakyti nukaldinti naujas vieno ir dviejų centų monetas.
Pasak R.Roosve, Estijoje gali būti suskaičiuotos ir 5 centų vertės monetų dienos.
Tai greičiausiai įvyktų, jei dėl infliacijos nebebūtų praktiška pirkti prekes už šį nominalą.
„Estijoje galima rasti tiek kainuojančių produktų – jų nėra labai daug, bet jų esama. Tuo pačiu žinome, kad infliacija yra neišvengiama. Artimiausiais metais ji tikriausiai pasieks tokį lygį, kad penkių centų monetos perkamoji galia iš esmės išnyks“, – pridūrė jis.
Kaip pažymi Estijos žiniasklaida, visoje Europoje jau kuris laikas svarstoma atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, tačiau tam priešinasi Graikija, Austrija ir Portugalija.
O štai dėl to, kad 5 eurų banknotai dažniausiai naudojami atsiskaitymui ir greičiausiai susidėvi, juos siūloma pakeist į monetas.
Panaudodavo vos vieną kartą
Priminsime, kad Lietuvoje apvalinimo iniciatyvą paskatino kelios priežastys. Kaip aiškina Lietuvos bankas, dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojamos vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, didžioji jų dalis būdavo pametamos ar nuguldavo gyventojų taupyklėse.
Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų.
Be to, nuolatinė jų gamyba ar įsigijimas iš kitų valstybių, transportavimas ir tvarkymas reikalauja išteklių.
Būdavo prarandamos ne tik finansinės lėšos, bet ir laikas, skiriamas smulkioms monetoms suskaičiuoti.
Įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai Lietuvoje, nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų.
Smulkiosiomis 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą. Lietuvos bankas rekomenduoja grąžą 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis atiduoti tik tada, jei kasoje nėra didesnio nominalo euro centų monetų.
Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.
Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.