„Kada įkris pinigai?“: žmonės jau laukia pinigų iš pensijų fondų, „Sodroje“ – 10 tūkst. skambučių kasdien

Jei įprastai „Sodros“ skambučių informacijos centre per dieną būdavo sulaukiama 4–5 tūkst. skambučių, tai dabar jų skaičius siekia ir 10 tūkstančių. Anot „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič, žmonės teiraujasi pačių įvariausių su pensijų kaupimu susijusių dalykų: ką jiems daryti, kur rasti informaciją pensijų bendrovių tinklapiuose ir t.t.

Nuspręsti, ar pinigus palikti fonduose, ar atsiimti, galima nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Faktiniai lėšų išmokėjimai bus vykdomi kas ketvirtį. Nesvarbu, ar prašymą pateiksite jau sausio 2 d., ar kovo pabaigoje, sukauptos lėšos jums bus pervestos tik balandžio pradžioje.

Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius, naujienų portalui Lrytas teigė, kad pirminės tendencijos rodo, kad ne visi klientai yra tvirtai apsisprendę dėl savo pasirinkimo – kai kurie klientai pateikę prašymą nutraukti kaupimą, vėliau jį atsiima.

„Taip pat matome, kad klientai naudojasi ir kitomis reformos suteiktomis galimybėmis – atsiimti 25 proc. nuo sukauptų lėšų ar stabdyti įmokų mokėjimą. Dalis klientų, nutraukę II pakopos sutartį, renkasi toliau savo ateičiai kaupti III pakopos fonduose ar renkasi kitus lanksčius kaupimo pensijai sprendimus“, – komentavo pašnekovas.

„Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė naujienų portalui Lrytas perdavė, kad jau pirmąją naujųjų metų dieną sulaukta kelių šimtų gyventojų prašymų nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje.

„Padidėjusį laikytojų srautą pirmosiomis dienomis stebėjome tiek internete, tiek klientų aptarnavimo centruose. Dauguma klientų prašymus teikia interneto banke, tad nors ir skyriuje tenka palaukti ilgiau, srautas yra suvaldomas gyvos eilės principu. Tendencijos dar tik formuojasi, apie tolimesnę raidą bus galima kalbėti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesio pabaigoje“, – teigė L.Načajienė.

Nuo sausio 1 d. atsirado galimybė išsiimti 25 proc. sukaupto pensijų turto. Tik keliama sąlyga: išimamas turtas turėtų būti ne didesnis, nei įmokėjęs pats žmogus savo lėšomis. 25 proc. – viršutinė riba, tačiau jei žmogus mokėjo mažiau, suma gali būti ir mažesnė.

„Bendrus rinkos duomenis, kiek pensijų kaupimo dalyvių pateikė prašymų pasitraukti iš kaupimo, artimiausiu metu pateiks Lietuvos bankas, tačiau, kaip ir tikėjomės, metų pradžioje prašymus nutraukti kaupimą suskubo teikti tie gyventojai, kurie yra jau anksčiau priėmę kategorišką sprendimą nebekaupti“, – naujienų portalui Lrytas komentavo Vaidotas Rūkas, „Artea Asset Management“ vadovas.

Iš tiesų skubėti nevertėtų, nes prašymai nutraukti pensijų kaupimą bus vykdomi kas ketvirtį. Balandžio pradžioje vienodomis sąlygomis bus vykdomi visi prašymai, pateikti sausio – kovo mėnesį. Jeigu gyventojas prašymą pateiks balandį, jis bus vykdomas jau pasibaigus II metų ketvirčiui – liepą. Tuomet bus vykdomi visi prašymai pateikti nuo balandžio iki birželio. Ir taip toliau. Beje, pateikus prašymą nutraukti kaupimą, jį iki einamojo ketvirčio pabaigos galima ir atšaukti.

Pavyzdžiui, jeigu sausį dalyvis pateikė prašymą nutraukti kaupimą ir vėliau persigalvojo, iki kovo pabaigos jis gali kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir atšaukti prašymą kaupimą nutraukti. Kai prašymas nutraukti kaupimą įvykdomas, gyventojas gali sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį, bet automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nuo šiol nebus.

„Numatome kelis srautų padidėjimus – šios pirmosios metų dienos, taip pat paskutinės kovo mėnesio savaitės, na ir 2027 metų pabaiga – mat nutraukti pensijų kaupimo sutartį galima per artimiausius dvejus metus iki 2027 metų pabaigos. Estijoje per pirmąjį langą pasitraukė apie 20 proc. dalyvių. Netrukus galėsime pasilyginti, lietuviai ar estai yra labiau linkę kaupti finansinį turtą senatvei pensijų fonduose.

Pensijų kaupimo dalyviams norėtume pabrėžti kelis svarbius dalykus, kurie jiems kelia klausimų. Pirma, net ir sausio pirmosiomis dienomis pateikus prašymą, gyventojui priklausanti dalis lėšų bus išmokėta tik įvykdžius prašymą – ne anksčiau, kaip pirmoje balandžio pusėje“, – komentavo V.Rūkas.

Gyventojai susigrąžins ne visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų fonde. Į asmeninę sąskaitą (dėl saugumo pervesti lėšas į ne gyventojo vardu atidarytą sąskaitą galimybės nebus) bus pervedamos tik dalyvio sumokėtos įmokos ir investicinis prieaugis. Likusi dalis – „Sodros“ įmokos ir valstybės paskatos, kurios gali sudaryti apie trečdalį sumos, bus pervedamos „Sodrai“ ir dėl to padidės žmogaus pensija.

Pašnekovas ragina gyventojus ne tik neskubėti spręsti likti ar pasitraukti, bet ir įvertinti pakeistas pensijų kaupimo sąlygas. Tarp atnaujintų sąlygų – ir galimybė stabdyti įmokas bet kuriuo metu 12 mėnesių laikotarpiui, kiek nori kartų, ir galimybė vieną kartą atsiimti dalį lėšų (25 proc. bet ne daugiau nei sumokėta įmokų), ir nutraukti kaupimą dėl sunkios sveikatos būklės. Pasikeitė ir anuitetų ribos. Net ir pasinaudoję šiomis galimybėmis gyventojai gali teikti prašymus nutraukti kaupimą iki 2027 metų gruodžio 31 d.

Ne mažiau svarbu – gyventojai gali sulaukti įvairių pasiūlymų atgautas lėšas investuoti „labai pelningai“ arba pasiūlymų padėti nutraukti kaupimą ir pervesti lėšas. Tai gali būti sukčiai. Primename, kad lėšos gali būti pervestos tik į asmeninę gyventojo sąskaitą, atidarytą jo vardu ir visus žingsnius teikdamas prašymą dalyvis turėtų atlikti pats ir niekam jokių prisijungimo duomenų ar informacijos apie sąskaitas neatskleisti.

„Žmonės įsivaizdavo, kad galės pasiimti viską, ką mato jų vardu sukaupta pensijų fonde. Taip yra dėl to, kad nusprendus pensijų kaupimą nutraukti anksčiau, nei sukanka senatvės pensijos amžius, visos valstybės paskatos negali būti išmokėtos grynaisiais pinigais – jos bus pervestos į „Sodrą“ ir paverstos pirmosios pakopos pensijos apskaitos vienetais.

Apie 30–40 proc. bus pervesta į „Sodrą“, o likusi dalis – išmokėta žmogui. Tačiau gali būti, jog žmogui bus pervesta gerokai mažiau, nes esama atvejų, kai žmonės susistabdo įmokų mokėjimą – jie gaus tik investicinę grąžą“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalaidėje aiškino „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Dirbantieji pagal individualią veiklą turi žinoti štai ką: tokie žmonės pajamas dažniausiai deklaruoja kartą per metus, dažniau – apie balandį ir gegužę. Jei jie kaupimą nutrauks iki pajamų deklaravimo, vadinasi, už praėjusius metus jiems nebereikės sumokėti savo 3 proc., bet lygiai taip pat jie negaus ir valstybės skatinamosios priemokos.

Priminsime, kad „Sodra“ paleido skaičiuoklę, kuri padės įsivertinti, kiek pinigų gautumėte, jei pasitrauksite, kokia bus pensija, jei toliau kaupsite.

Nusprendusiems likti II pensijų pakopoje, trumpuoju laikotarpiu daryti nieko nereikia, nebent pagalvoti, gal norėsite kaupti daugiau.

Nuo 2026 m. II pensijų pakopa tampa lankstesnė ir kitais aspektais: bus galima neribotą kiekį kartų metams sustabdyti įmokų mokėjimą, išsiimti dalį sukauptų lėšų ar tam tikrais atvejais visai nutraukti kaupimą.

Pokyčiai palies tiek jau kaupiančius, tiek dar tik svarstančius prisijungti prie II pensijų kaupimo pakopos gyventojus.

Kaip minėjo D.Gerulytė, vienas svarbiausių pasikeitimų: nebeliks automatinio įtraukimo. Žmonėms tik bus primenama, kad reikia senatvei kaupti papildomai, ir todėl jie kviečiami sudaryti pensijų kaupimo sutartį.

Tiems dirbantiesiems, kurie liks II pensijų pakopoje ar naujai prisijungs, priskaičiuojamas ir mokestis į II pensijų pakopos pensijų fondą. Nuo gyventojo draudžiamųjų pajamų tai sudaro 3 proc. Po to galima mokėti ir papildomai. Jeigu žmogus moka 3 proc., valstybė prideda dar 1,5 proc., bet jau ne nuo žmogaus atlyginimo, o nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Svarbu žinoti, kad išėjus iš II pensijų pakopos sutartį vėl galima sudaryti.

Numatyta ir galimybė pensijų kaupimą baigti anksčiau dėl sveikatos būklės, jeigu kaupimo dalyvis atitinka bent vieną iš nustatytų sąlygų. Tai taikoma žmonėms, kuriems yra išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti, kurie serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą sunkių ligų sąrašą, arba jiems nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Ligų sąrašą galima rasti čia.

„Tam, kad susigaudytų pensijų reformoje ir išmokose paprastam žmogui natūraliai norisi kuo daugiau aiškumo, greičio, paprastumo. Tuo sukčiai ir naudojasi – jie siūlo tariamai lengvesnius sprendimus, tačiau jų tikslas vienas: išvilioti asmens ar prisijungimo duomenis ir pasisavinti lėšas“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Viena labiausiai tikėtinų schemų – netikros interneto svetainės, imituojančios bankų ar valstybinių institucijų puslapius. Tokiuose tinklalapiuose žadama galimybė „greičiau atsiimti lėšas“, „patogiau užpildyti paraišką“ ar „išvengti papildomų procedūrų“.

Tokios svetainės dažnai atrodo itin tikroviškai – jose naudojami oficialūs logotipai, panašus dizainas, netgi formuluotės, primenančios oficialią komunikaciją. Tačiau iš tiesų jų tikslas – surinkti prisijungimus prie banko ar kitų sistemų.

„Jeigu kas nors jums siūlo greitesnes ar paprastesnes paslaugas nei oficialiuose kanaluose, tai iškart turėtų kelti įtarimą. Valstybinės institucijos bei bankai turi aiškiai apibrėžtas procedūras ir įprastai per atsitiktines svetaines jų apeiti neįmanoma“, – pabrėžia M.Kutkaitis. Kita schema – telefoniniai skambučiai. Sukčiai gali prisistatyti banko ar valstybinės institucijos atstovais ir teigti, kad dėl pensijų reformos žmogaus sąskaitoje atsirado papildomų lėšų, todėl reikia skubiai atlikti tam tikrus veiksmus.

„Tokio skambučio metu jūsų gali prašyti pateikti prisijungimo kodus, slaptažodžius ar patvirtinti veiksmus neva tam, kad pašnekovas jums „padėtų“ atsiimti pinigus. Tačiau tokiais atvejais svarbu prisiminti, kad nei bankai, nei valstybinės institucijos niekada neprašo prisijungimo duomenų telefonu. Bet koks toks prašymas yra aiškus sukčiavimo ženklas“, – sako pašnekovas.

M.Kutkaitis atkreipia dėmesį, kad gavus II pensijų pakopos lėšas gali suaktyvėti ir investicinės apgaulės. Jomis sukčiai siūlo „ypač pelningas“ investavimo galimybes, žadėdami greitą ir garantuotą grąžą.

„Tokie pasiūlymai dažnai pateikiami per socialinius tinklus, el. laiškus ar net asmeniškai susisiekiant telefonu. Tačiau pažadai apie didelį pelną per trumpą laiką beveik visada reiškia ypač didelę riziką arba tiesiog apgaulę“, – pažymi M.Kutkaitis.