„Jau šiemet atversime didesnes eksporto galimybes per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“, nes jos eksporto apimtys buvo sumažėjusios dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo.
Praktiškai dvigubai tos apimtys bus padidintos nuo 1180 megavatų iki 340 megavatų – tai pakankamai aiški žinia investuotojams, kad jie turės galimybę eksportuoti elektros energiją“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Pagal atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva artimiausiais metais planuoja tapti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą eksportuojančia valstybe.
Susiję straipsniai
Anot energetikos ministro, esama situacija jūros ir sausumos energetikoje leidžia numatyti, kad 2028 m. šalis jau pasigamins tiek elektros, kiek jai vidutiniškai reikia per metus.
„Esama situacija tiek sausumos, tiek vėjo elektrinių plėtros leidžia tai teigti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Pernai spalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad 2025-ųjų birželį paskelbtas antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, nes jame sulaukta vienintelio potencialaus dalyvio – valstybinės „Ignitis grupės“ valdomos bendrovės – paraiškos.
Tuo metu pirmojo 700 MW jūros vėjo parko projektas, kaip skelbė „Ignitis grupė“, stringa dėl sudėtingų sąlygų tarptautinėje rinkoje, brangstančių projekto kaštų.
Energetikos ministras teigė, kad Lietuva jūrinės energetikos projektų neatsisako, tačiau pirma būtina įvertinti jų konkurencingumą, ekonominius rodiklius.
„Mums reikalingas bent vienas jūros vėjo parkas, (…) bet šiandien dienai situacija rinkoje yra tokia, kad elektros energetikos kaina rinkoje yra šiek tiek aukštesnė, nes yra paklausa didelė dėl žemos temperatūros ir mažos vėjo generacijos sausumoje, tai tai tokiais atvejais jūros vėjas padėtų“, – sakė jis.
„Bet klausimas yra dėl šio projekto ekonominių parametrų, kaip žinia, pasaulyje ir ES tokie projektai išgyvena ne geriausius laikus, tai nėra turbūt pats tinkamiausias laikas šių projektų įgyvendinimui“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Lietuva iš viso planuoja turėti du 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus – pirmasis būtų skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Jau skelbta, kad grupė vystant konkursą susiduria su iššūkiais ir iki 2027-ųjų gali nespėti priimti investicinio sprendimo dėl projekto, rizikų dėl projekto nustatė ir Valstybės kontrolė (VK).
ELTA primena, kad pernai vasarį per Lietuvos ir Lenkijos sausumos elektros jungtį „LitPol Link“ įvyko Baltijos valstybių sinchronizacija su Vakarais.
Jungtis nutiesta ir pradėta eksploatuoti 2016 m. vasarį, jos galia siekė 500 MW.
Vienas iš sinchronizacijos projektų – naujos 700 megavatų MW sausumos elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybos, kurias planuojama pradėti 2028 m. pirmąjį ketvirtį.