Pirmadieniais skelbiamas išpardavimas augina šviežių vaisių ir daržovių paklausą

Bananai, apelsinai, vynuogės, melionai, svogūnai, bulvės, morkos, pomidorai – tai tik keletas prekių, kurių pirmadienio pavakarę žmonės gausiai krauna į pirkinių krepšius.

Pirmadieniais nuo 17 valandos perpus sumažėjančios vaisių ir daržovių kainos ypač patrauklios ne tik taupiai gyvenantiems žmonėms, bet ir smulkiojo verslo atstovams. Savo kavinukėse jie gamina patiekalus iš žaliavų, „Norfos“ parduotuvėse įsigytų per pirmadienio išpardavimo akciją, taip sumažindami jų savikainą.

Be to, pirmadieniais, pasinaudojus „Norfos“ nuolaidų kortele, nuo pat ryto perpus pigiau galima nusipirkti tortų ir plokštainių, o nuo 17 val. – dar ir sveriamos žuvies: rūkytos arba šviežios, kuri laikoma ant ledo.

„Įprasta, kad vaisių pardavimas per pirmadienio išpardavimo akcijas būna šiek tiek didesnis nei daržovių“, – sakė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas bei logistikos ir gamybos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Pasak jo, šių maisto prekių pardavimą smarkiausiai augino būtent didelę paklausą turintis išpardavimas. Įtakos jam turėjo ir gyventojų siekis gyventi sveikiau bei didėjanti jų perkamoji galia.

Dar viena priežastis – tai ypač šviežių vaisių ir daržovių pasiūla po akcijos, nes jais antradienio rytą užpildomos ištuštėjusios lentynos.

„Norfos“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pernai, palyginti su 2024-aisiais, kone dvigubai paaugo obuolių pardavimas, nors dėl prasto 2025-ųjų derliaus ir menkesnės pasiūlos jų kaina buvo aukštesnė.

„Vieni geriausiai perkamų vaisių yra bananai. Nors joks kitų vaisių ar uogų parduotas kiekis neprilygsta bananų pardavimui, vis dėlto pernai buvo ir ryškių pokyčių, pavyzdžiui, smarkiai padidėjo slyvų paklausa.

Jų pernai žmonės nupirko net 4 kartus daugiau nei užpernai, vynuogių – dvigubai daugiau, nors pastarųjų kaina pernai buvo didesnė nei užpernai, – paklausos tendencijas apibūdino D.Dundulis – Matyt, bendras vaisių ir uogų pardavimo didėjimas liudija, kad žmonės maitinasi sveikiau – valgo daugiau šių produktų. Tikėtina, kad ir paaugusios pajamos suteikė galimybę įsigyti jų daugiau, nors jie ir brango.“

Kitų populiariausių vaisių – mandarinų, citrinų, persimonų – „Norfos“ pirkėjai pernai, palyginti su 2024 m., nupirko 20–25 proc. daugiau.

Praėję metai buvo išskirtiniai ir dar vienai prekei – melionų buvo parduota net trečdaliu daugiau nei užpernai. Be to, paprastai žmonės juos pirkdavo tik sezono metu – rugpjūtį bei rugsėjį, bet pernai melionai paklausą turėjo iki pat gruodžio pabaigos.

„Daržovių paklausa didėja. Pernai nustebino brokolių ir žiedinių kopūstų pardavimas. Pirkėjai pernai jų nupirko dvigubai daugiau nei 2024-aisiais.

Šių daržovių kaina svyravo ir tik retkarčiais būdavo kiek didesnė nei prieš metus.

Tikėtina, kad žmonės stengiasi rinktis sveikatai kuo palankesnį maistą. Jie daugiau valgo vaisių, uogų, įsiklauso į mitybos specialistų rekomendacijas – daugiau patiekalų gaminasi iš daržovių“, – svarstė D.Dundulis.

Pasak jo, tikėtina, kad šios mitybos tendencijos turėjo įtaką įvairių salotų pardavimui, – jis padidėjo ketvirtadaliu.

„Kadangi salotų paklausa didėjo, praplėtėme jų asortimentą. Pirkėjams pasiūlėme jų ne tik auginamų indeliuose ar nupjautų ir supakuotų, bet ir nuplautų – paruoštų valgyti. Be to, žmonės pernai gausiau pirko ir įvairių daržovių daigų“, – kalbėjo D.Dundulis.

Siekdama patenkinti augančią salotų paklausą „Norfos“ parduotuves prekėmis aprūpinanti „Rivona“ jų užsakė ir Lietuvos ūkiuose, ir atvežė iš Italijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos bei kitų šalių.

Pirkėjai praėjusiais metais apie 40 proc. daugiau nupirko pievagrybių, 35 proc. daugiau trumpavaisių agurkų bei raudonų saldžiųjų paprikų.

Iki pat Naujųjų pirkinių krepšeliuose atsidurdavo svogūnų laiškų ryšulėliai, nors anksčiau labiausiai jie būdavo perkami tik šiltuoju metų laiku – per šaltibarščių sezoną.

„Akivaizdu, kad mūsų tinklo parduotuvėse apsiperkančių žmonių krepšeliuose pernai atsidurdavo gerokai įvairesnių ir sveikatai palankesnių maisto produktų, o kartu ir pinigų jiems buvo išleidžiama daugiau.

Regime, kad mūsų šalies gyventojai sumaniai planuoja išlaidas ir geriems produktams skiria daugiau lėšų.

Pavyzdžiui, trumpavaisius agurkus anksčiau jie pirkdavo tik lietuviško derliaus metu, kai kaina būdavo mažiausia. O štai pernai jų paklausa nesumenko iki pat didžiųjų metų švenčių – Kalėdų bei Naujųjų metų, tad trumpavaisių agurkų atvežėme iš Turkijos ir Ispanijos“, – apie prekybos ypatumus pasakojo D.Dundulis.

Anot jo, didelę paklausą turi ir bulvės. Kasmet „Norfa“ jų parduoda ypač daug, 2025 metais – taip pat, o ir jų kaina beveik nesikeitė.

Ypač didelė buvo naujos pakuotės – po 10 kg supakuotų bulvių paklausa.

Tradicinių lietuviškų daržovių – baltagūžių kopūstų, morkų, svogūnų, ilgavaisių agurkų – pernai „Norfos“ pirkėjai įsigijo maždaug 20 proc. daugiau nei 2024-aisiais.

„Norfos“ vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad pardavimą smarkiai paaugino didelė ypač šviežių vaisių bei daržovių pasiūla.

Kiekvieną antradienį per pirmadieninę akciją ištuštėjusios „Norfos“ parduotuvių lentynos būna užpildomos šviežiais vaisiais bei daržovėmis.

„Prieš porą metų pradėta vaisių ir daržovių pirmadieninė išpardavimo akcija turi keleriopą naudą. Viena, pirmadieniais nuo 17 valandos sulaukiame pirkėjų, kurie nori vaisių ir daržovių įsigyti gerokai pigiau, antplūdžio.

Antra, nuo antradienio parduotuves pasiekia daug įvairių vaisių ir daržovių. Tai svarbu pirkėjams, kurie ypač vertina šių prekių šviežumą“, – patirtimi dalijosi „Norfos“ vadovas.

Trečia – akcija smarkiai sumažino išmetamo maisto kiekį.

Pasak D.Dundulio, per pastaruosius porą metų „Norfos“ parduotuvių vaisių ir daržovių skyriuose asortimentas pasikeitė iš esmės, o kartu buvo pasiektas ir ypač aukštas tvarumo lygis – gerokai sumažėjo sugedusių vaisių ir daržovių nurašymas.

Kas savaitę iš 161-os „Norfos“ tinklo parduotuvės prekinę išvaizdos praradusių vaisių ir daržovių surenkama nuo 25 iki 70 tonų, bet visa tai neišmetama į sąvartyną.

Šie vartoti nebetinkami produktai kiekvienoje parduotuvėje sukraunami į tam skirtus sandarius konteinerius. Pasirūpinama ir tuo, kad į juos nepatektų jokių pakuočių – nei celofaninių maišelių, nei plastiko ar kartono dėžučių. Tai ypač griežtas reikalavimas, nes pakuotės yra antrinės žaliavos, todėl jos surūšiuojamos atskirai.

Konteineriai pakraunami į sunkvežimius, kurie į parduotuves suveža prekes iš antrinės „Norfos mažmenos“ įmonės „Rivona“ centrinio sandėlio, esančio Kėdainiuose. Grįždami atgal sunkvežimiai juos nugabena į sandėlį.

Specialioje patalpoje bioatliekos suverčiamos į didelį konteinerinį automobilį, kuriame telpa 20 tonų, ir kas porą dienų išgabenamos į Krekenavoje esančią biodujų jėgainę. Iki jos nuo sandėlio tėra apie 20 kilometrų, o už švarią biomasę jėgainė paima nedidelį mokestį.

„Visa tai panaudojama elektros bei šilumos energijai gaminti, – pasakojo D.Dundulis. – Svarbu ir tai, kad mūsų konteineriai sugedusiems vaisiams ir daržovėms surinkti yra daugkartiniai. Kituose mažmeninės prekybos tinkluose dažniausiai naudojami vienkartiniai konteineriai, kurie išmetami į šiukšlyną.“

Siekdama mažinti atliekų kiekį „Norfa“ su Lietuvos vaisių ir daržovių tiekėjais sutarė naudoti kuo daugiau daugkartinės taros. O kad daržovės pirkėjus pasiektų kuo švaresnės, nuo jų prieš pakavimą specialia įranga ir šepečiais nuvalomos žemės.