Naujausias D. Trumpo grasinimas gali atsisukti prieš Lietuvą: „Niekas nerizikuos“

Tačiau aiškėja, kad šis tarifas smogtų ir Lietuvai, nes ir mes turime verslo ryšių su šia Vakarų Azijos valstybe.

Naujienų portalo Lrytas kalbintas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas iš D.Trumpo paskelbtos žinutės nesuprato, koks tarifas vis tik įsigaliotų Lietuvai – 25 proc. ar 40 proc., nes jau dabar galioja 15 proc. muitas ir, galbūt, JAV lyderis svarsto prie jo pridėti dar 25 proc. Ekonomistas pateikė skaičiavimus, kaip mūsų ekonomika sureaguotų abiem atvejais.

„Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ vakar pareiškė D.Trumpas.

Remiantis ekonomikos duomenų bazės „Trading Economics“ informacija, pagrindiniai Irano prekybos partneriai yra Kinija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Irakas.

Tačiau ir tarp Lietuvos eksporto krypčių, galima rasti Iraną. Kaip skelbiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklapyje patalpintoje Ekonominių ryšių švieslentėje, į Iraną Lietuvos verslas pernai eksportavo mašinas, automobilius, chemijos produktus ir kt. 

Tuo metu į JAV Lietuva 2025 m. eksportavo metalus: plieną, varį, geležį, taip pat farmacijos produktus, transporto priemonių detales ir įvairius komponentus, maisto produktus, medieną, drabužius, juvelyrinius dirbinius. 

EIMIN teigimu, 2025 m. sausio-lapkričio mėn. prekių eksportas į JAV siekė 1,6 mlrd. Eur (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 1,45 mlrd. eurų).

Palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, bendras prekių eksportas į Valstijas sumažėjo 0,6 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 2,5 proc.

Pagrindinės lietuviškos kilmės prekės, eksportuotos į JAV 2025 m. sausio-lapkričio mėn., buvo chemijos ir su ja susijusios pramonės prekės (431,1 mln. Eur) – 29,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV, mineraliniai produktai (384,3 mln. Eur) – 26,5 proc., mašinos, prietaisai ir transporto priemonės (192,2 mln. Eur) – 13,3 proc.

Pagrindinės prekės, eksportuotos į JAV 2025 m. sausio-lapkričio mėn., buvo chemijos ir su ja susijusios pramonės prekės (463,7 mln. Eur) – 28,6 proc. viso prekių eksporto į JAV, mineraliniai produktai (447,4 mln. Eur) – 27,6 proc., mašinos, prietaisai ir transporto priemonės (250,4 mln. Eur) – 15,4 proc.

Kalbant apie Lietuvos eksportą į Iraną – skaičiai kur kas kuklesni. 2025 m. sausio-lapkričio mėn. prekių eksportas į Iraną siekė 0,45 mln. Eur (lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė 0,2 mln. eurų).

Palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, bendras prekių eksportas sumažėjo 61,7 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 35,3 proc.

Pagrindinės lietuviškos kilmės prekės, eksportuotos į Iraną 2025 m. sausio-lapkričio mėn., buvo mašinos, prietaisai ir transporto priemonės (0,2 mln. Eur) – 83,9 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Iraną, mineraliniai produktai (0,02 mln. Eur) – 11,3 proc., akmens, plastiko, cemento, keramikos pramonės prekės (0,01 mln. Eur) – 4,6 proc.

Pagrindinės prekės, eksportuotos į Iraną 2025 m. sausio-lapkričio mėn., buvo mašinos, prietaisai ir transporto priemonės (0,3 mln. Eur) – 70 proc. viso prekių eksporto į Iraną, chemijos ir su ja susijusios pramonės prekės (0,09 mln. Eur) – 21,1 proc., mineraliniai produktai (0,02 mln. Eur) – 5,6 proc.

Naują JAV lyderio pareiškimą perskaitęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo į šiuos žodžius reaguoti ramiai – ne visada jo socialiniame tinkle parašyti žodžiai išsipildo. Jis tokį grasinimą laiko spaudimo priemone Iranui.

„D.Trumpas daug ką rašo ir ne viskas išsipildo. Manau, kad jei tai ir pasitvirtintų, tai mažai Lietuvą liestų. Visame įvykių kontekste, kurie įvyko pastarąją savaitę, šis nepatenka net į dešimtuką. Pavyzdžiui, MERCOSUR susitarimas potencialiai gali turėti daug didesnį poveikį mūsų eksportuotojams“, – pažymi ekonomistas.

Pasak jo, Lietuvos eksporto apimtys Irane yra per mažos, kad būtų verta dėl to užsitraukti JAV nemalonę. Todėl jei toks D.Trumpo įsakas iš tiesų būtų pasirašytas, šalies verslas turėtų prekes nukreipti tiesiog į kitas rinkas.

„Jei tai virs vykdomu įstatymu, tos įmonės, kurios iki šiol eksportavo į Iraną ar kažką iš jo pirko, turės, apsidrausdamos, ryšius nutraukti.<>

Niekas nerizikuos eksportuoti į Iraną ir tokiu būdu užsitraukti Jungtinių Valstijų administracijos nemalonę. Tai jei ir kokių nors ryšių Irane turėjo grūdų ar pieno miltelių pardavėjai, jie jas galės parduoti kitur. Paprastai tokios prekės turi daug pirkėjų visame pasaulyje“, – neabejoja N.Mačiulis.

Tačiau „Citadele“ banko ekonomistas A.Izgorodinas sako, kad visiškai nutraukti verslo ryšius su Iranu būtų galima tik su valdžios žinia.

„Santykius turėtų nutraukti absoliučiai visos įmonės, dirbančios su Iranu, o tai jau turėtų būti valstybės lygmeniu koordinuojamas žingsnis. Tokiu atveju mes turėtume įrodyti JAV, kad mūsų eksporto srautai į Iraną nukrito iki nulio“, – įsitikinęs jis.

Pašnekovas taip pat spėja, kad Lietuvos ir verslo ryšiai nėra labai tamprūs ir čia daugiausia dirbama su vienkartiniais užsakymais.

Perskaitęs D.Trumpo pastarąjį įrašą, A.Izgorodinas nesuprato, koks gi galutinis tarifas būtų taikomas. Ar jis būtų 25 proc. ar minėtas tarifas būtų pridedamas prie dabar galiojančių tarifų.

Antrasis scenarijus ES šalims jau būtų skausmingas, nes prie dabar galiojančio 15 proc. būtų pridedamas 25 proc. muitas, todėl bendrai jis siektų – 40 proc.

„Man asmeniškai nėra aišku, ką jis (D.Trumpas – aut. past.) turi omenyje. <...> Jeigu darome prielaidą, kad Lietuvai bus taikomas 25 proc. tarifas, tai didelės įtakos ekonomikai – nebus. Šiais metais, pagal mūsų bazinį scenarijų, bendras vidaus produktas (BVP) augimas sieks 3 proc. Jei būtų taikomas 25 proc. tarifas – BVP sulėtėtų iki 2,2 proc.

Nedarbo lygis, pagal bazinį scenarijų, šiais metais siektų 6,6 proc., o su minėtu tarifu padidėtų iki 6,9 proc. Atlyginimų augimas, baziniu scenarijumi, siektų 7,5 proc., su 25 proc. tarifu – 7 proc.“, – tokius skaičiavimus pateikia ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad poveikis bus per du kanalus, t. y. per mūsų eksportą į Vokietiją ir per mūsų eksportą į JAV.

Daug kas priklausys, anot ekonomisto, ir nuo „tarifų elastingumo“. Kitaip sakant, ne mažiau reikšminga tai, kiek muito naštos bus kompensuojama iš vidinių įmonių resursų ir kokia dalis – bus nekompensuojama.

„Mano prielaida yra ta, kad 50 proc. tarifo kompensuos tiek JAV, tiek Europos įmonės. Ne viskas bus perkelta ant vartotojų pečių. Jei vis tik bus nustatytas 25 proc. tarifas – poveikis nebus didelis.

O jei darome prielaidą, kad prie 15 proc. tarifo prisidės 25 proc., o galutinė suma jau – 40 proc., tai šiuo atveju mūsų BVP augimas vietoje 3 proc. būtų 1,7 proc. Taigi, vis tiek BVP augtų, o ne kristų. Kaip minėjau, baziniu scenarijumi, nedarbo lygis siekti turėtų 6,6 proc., o su 40 proc. tarifu – 7,1 proc. Atlyginimų augimas didėtų tik 6,7 proc.“, – savo skaičiavimais dalijasi A.Izgorodinas.

Pasak jo, tiek vienu, tiek kitu atveju Lietuvos ekonomika neatsidurtų recesijoje. Tiesa, sulėtėtų atlyginimų augimo tempas, išaugtų nedarbas.

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad tuo pat metu, kai paskelbė apie muitus, D.Trumpas dar svarsto ir galimybę prieš Iraną dėl protestų imtis karinių veiksmų. Žmogaus teisių organizacijos praneša, kad žuvusių demonstracijų dalyvių skaičius vis didėja.

Protestai Irane gruodžio pabaigoje prasidėjo dėl nepasitenkinimo ekonomine padėtimi. Naktį į penktadienį vyko didžiausios demonstracijos nuo protestų bangos pradžios.

Kai kuriuose miestuose protestuotojai skandavo piktus šūkius prieš religinę ir politinę Islamo Respublikos vadovybę. Institucijos tada visoje šalyje išjungė internetą. Nepaisant to, protestai tęsėsi ir toliau.