Tiesa, papildomi pajėgumai bus skirti strategiškai svarbiam Vilniaus–Varšuvos maršrutui stiprinti.
Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė tąkart sakė, kad taikydami skrydžių skatinimo modelį, pagrįstą rizikos pasidalijimo partneryste, jie nuolat analizuoja rezultatus ir keleivių srautų tendencijas.
„Atlikę išsamią keleivių srautų analizę, kartu su partneriu „LOT Polish Airlines“ nusprendėme didinti skrydžių dažnį maršrute Vilnius–Varšuva ir nebetęsti skrydžių į Londono Sitį (LCY) dėl mažėjančios kelionių paklausos šia kryptimi. Skrydžiai iš Lietuvos į kitus Londono oro uostus išlieka kasdieniai, populiarūs ir stabilūs“, – teigė ji.
Dėl oro erdvės ribojimų Vilniaus oro uoste paveikta daugiau nei 7 tūkst. keleivių: ka svarbu žinoti
Gyvavo šešerius metus
Lietuvos oro uostų direktorius Simonas Bartkus sako, kad tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Londono Sičio oro uostą yra unikalus produktas, skirtingų modelių pagalba gyvavęs šešerius metus.
Susiję straipsniai
„Šiandien tiesioginių skrydžių į Londono Sičio oro uostą neturi Kopenhaga, neturi Helsinkis, neturi Oslas, neturi Briuselis, neturi Berlynas, neturi Praha, neturi Viena (su Ryga jau nebesimatuojam).
Deja, šiame sąraše balandį atsidurs ir Vilnius. Tad, jei klausimas, ar gaila krypties netekties – gaila, labai.
Deja, gyvenimas būna kitoks. Apmaudu, jog per šešerius metus nenutiko taip, jog kryptis taptų rentabili ir galėtume 106 vietų „Embraer“ lėktuvą užpildyti kiekvieną dieną keleiviais iš Vilniaus ir į Vilnių. Skrydis buvo nuostolingas aviakompanijai ir jo užpildymas, deja, buvo per žemas“, – savo feisbuko paskyroje skrydžio nutraukimo priežastis aiškino jis.
S. Bartkus taip pat pažymėjo, kad vidutinė bilieto kaina taip pat buvo per maža ilgam 2,5 valandos trukmės „Embraer“ skrydžiui (o LCY oro uostas turi labai trumpą 1508 metrų ilgio vieną pakilimo taką ir didesni orlaiviai pakilti iš jo negali).
„Į maršrutą pastaruosius dvejus su pusę metų buvo investuojama rizikos pasidalijimo lėšomis. Tiek „Go Vilnius“, tiek „Keliauk Lietuvoje“ vykdė iniciatyvas reklamuoti maršrutą.
Tačiau modelis reikalauja, jog maršruto rezultatai nuosekliai gerėtų ir kiltų į viršų, o ateityje taptų rentabilus. Deja, pasibaigusiais metais maršruto rezultatas buvo prastesnis nei 2024 m.
2025 kalendoriniais metais lėktuvo užpildymas buvo 67,61 proc., kad būti visiškai tiksliems. Šiais laikais aviakompanijos siekia 90 proc. užpildymo, o 70–80proc. toleruoja tik labai trumpiems „privežamiesiems“ maršrutams į hub‘us.
LOT nebuvo motyvuoti maršrutą tęsti ir labai aišku kodėl: 2019 m. jie atidarė skrydžius į Londono Sitį iš Varšuvos, Budapešto ir Vilniaus. Budapeštą uždarė 2020 m., Varšuvą uždarė 2022 m. Didelėm visų pastangom Vilnius „išgyveno“ iki 2026 m., bet LOT tai skrydis visiškai ne pagal jų dabartinę strategiją.
Ką pavyko pasiekti ir sutarti su LOT, jog maršrutui naudotas lėktuvas liktų Vilniuje ir būtų naudojamas Vilnius–Varšuva papildomam kasdieniui skrydžiui. Kas skraido tarp šių miestų, įvertins papildomai trūkstamo skrydžio patogumą: iš Varšuvos į Vilnių prie esamų penkių kasdienių skrydžių bus galima skristi 20.15 val., o iš Vilniaus į Varšuvą papildomai bus galima skristi 17:05.
Visi, kas nors kartą yra laukę vėlyviausio LOT skrydžio iš Varšuvos į Vilnių 22:50 supras, ką duos papildomas skrydis 20.15 val. Du LOT lėktuvai kasdien toliau nakvos Vilniuje. Šis skrydis niekaip finansuojamas nebus, vykdomas įprasta LOT komercine rizika“, – pažymėjo LTOU vadovas.
Verslas žeria kritiką
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vertinimu, strateginio požiūrio reikalavęs sprendimas buvo priimtas nesikonsultuojant su verslo bendruomene, nevertinant jo poveikio Lietuvos investiciniam patrauklumui ar galimų alternatyvių sprendimų.
„Lietuvos susisiekimas su pagrindiniais pasaulio verslo ir inovacijų centrais yra strateginės svarbos klausimas tiek šaliai, tiek verslui, todėl šio skrydžio grąžos negalime vertinti vien pagal tiesioginių pajamų ir kaštų eilutes, kas šiuo atveju trumparegiškai buvo padaryta“, – teigia LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Pasak jo, priėmus sprendimą dėl skrydžių krypties į Londono Sičio oro uostą nutraukimo, turėjo būti pateikiama alternatyva šiems skrydžiams arba planas, kas strateginių krypčių susisiekimo srityje vyks toliau, kokiomis priemonėmis bus užtikrinamas Lietuvos pasiekiamumas.
Tuo tarpu Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Lrytas sako, kad esminė problema yra dėl to, kad Londonas, nors ir ne Europos Sąjunga, bet labai svarbi finansų sostinė, todėl Lietuvai tai yra labai skaudu.
„Iš pramoninkų pusės kalbant, prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra labai silpna, investuotojų trūkumas, o Jungtinė Karalystė jau yra tapusi finansiniu centru. Iš trečiųjų šalių investuojama į fondus, po to ieškoma, kur investuoti toliau – tokia neutrali šalis.
Ir nors nepriklauso Europos Sąjungai, bet kaip finansų centras Londonas ir kartu London Sičio oro uostas mums yra toks svarbus būtent per kapitalo, investuotojų, fondų pritraukimo. Todėl, mums, pramonininkams, šio skrydžio nuėmimas yra skaudus.
Negaliu pasakyti dėl atvažiavusių investuotojų skaičiaus, bet faktas, kad šis skrydis yra didelis privalumas. Aišku, yra likusios kitos oro linijos, skraidinančios į kitus oro uostus, bet jie yra nutolę dešimtis kilometrų ir reikia dar važiuoti su traukiniu, o čia miesto centras, kuris suteikia teorinę galimybę suskraidyti per vieną dieną.
Žinoma, iš bėdos investuotojas skris ir su pigiomis oro linijomis, bet tai yra ne tik patogumo, bet ir prestižo reikalas“, – naujienų portalui Lrytas akcentavo V. Janulevičius.
Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos narys Artūras Stankevičius prideda, kad iš sprendimų priėmėjų taip pat pasigenda strateginio matymo ir ambicijos.
V.Ščiavinsko nuotr.
„Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 metų numatytas nuoseklus aviacijos sektoriaus augimas bei siekis didinti jo kuriamą grąžą Lietuvos ekonomikai. Šiems tikslams pasiekti būtinas aiškus strateginis matymas ir atitinkami finansiniai ištekliai jo įgyvendinimui. Skrydžių kryptis į Londono Sičio oro uostą buvo geras tokio požiūrio pavyzdys – ji atitiko strateginius tikslus, prisidėjo prie krypčių plėtros ir užtikrino skrydžių dažnumą, realiai atliepiantį verslo poreikius“, – sako jis.
Jiems antrina ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė. Jos teigimu, startuolių ekosistemai greitas ir patogus susisiekimas su tokiais verslo centrais kaip Londonas yra itin svarbus tiek pritraukiant investicijas, tiek kuriant ir palaikant tarptautinius ryšius.
„Jau iki šiol investuotojai pabrėždavo sudėtingą susisiekimą su Vilniumi ir vien galimybė į jį atskristi iš Londono Sičio šiek tiek sušvelnindavo situaciją. Visi suprantame, kad geopolitinė situacija mūsų patrauklumo investuotojų akyse nedidina, itin daug žalos padarė ir balionų krizė. Rodos, tokiame kontekste turėtume ypač stengtis gerinti sąlygas ir savo reputaciją tarptautiniu mastu, tačiau pasirinkome likti kone vienintele šalimi Europoje be tiesioginio skrydžio į vieną svarbiausių finansų centrų“, – sako ji.
Be to, G. Verbickaitė pažymi, kad ne vienas šalies startuolis ir vienaragis Londone turi savo biurą, taigi toks sprendimas ir jiems apsunkins galimybes patogiai judėti bei auginti verslą globaliu mastu.
Reaguodama į situaciją LVK planuoja kreiptis į Ekonominės diplomatijos tarybą, kuriai pirmininkauja Užsienio reikalų ministerija, kviesdama sušaukti pagrindinių atsakingų ministerijų ir verslo atstovų posėdį, skirtą strateginių susisiekimo krypčių klausimui aptarti.
Tai turėjo įvykti daug anksčiau
Verslo projektų organizatorius, projekto „Verslauk!“ vykdantysis direktorius Mindaugas Busila pabrėžia, kad toks sprendimas ne sensacija, o paprasta rinkos realybė, kuri turėjo įvykti daug anksčiau.
„Maršrutas uždaromas todėl, kad paklausa šioje konkrečioje kryptyje krito senokai, o „LOT Polish Airlines“ vietoje to stiprina skrydžius į Varšuvą. Be to, baigėsi subsidijų pinigai.
V.Ščiavinsko nuotr.
Ir tai puikiai sutampa su platesniu paveikslu: tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą smarkiai sumažėjęs. Tai signalas, kad vien tik „geros reputacijos“ ar „patogios geografijos“ nebepakanka – investuotojus reikia aktyviai medžioti, o ne gėrėtis savimi, kokie mes puikūs, ir laukti“, – teigia jis.
M. Busila taip pat pažymėjo, kad investicijos vis dar ateina. Bet, anot jo, jų struktūra kalba pati už save: vokiečiai stato ginklų gamyklas, naujų užsienio investuotojų srautas sumenkęs, o stabiliausi investuotojai šiandien yra patys lietuviai, kurie investuoja savo šalyje, nes ja tiki.
„Tuo pat metu skrydžiai į Londono Sitį užsidaro, bet auga maršrutai į Dubajų, Tenerifę, Varšuvą – kryptis, kur lietuviškas kapitalas ir verslai šiandien juda. Varšuvai mes perleidžiame ne tik degalų akcizus, bet ir investuotojus, aukštus atlyginimus gaunančius darbuotojus bei jų sumokamus mokesčius. Visas pasaulis pavydėtų tokio kaimyno kaip Lietuva, jeigu tik žinotų, kokie mes geri kaimynai“, – atkreipė dėmesį jis.
Be to, anot jo, kapitalas migruoja kaip paukščiai.
„Kai vienas lizdas tampa nebeoptimalus, jie skrenda ten, kur daugiau maisto, saugumo ir grąžos. Skrydžių maršrutai seka paskui tą patį instinktą. Kitaip sakant ženklai rodo situaciją, tik reikia ją mokėti skaityti.
Ar „City“ maršrutas nutrūksta? Taip. Ar tai reiškia, kad Londonas Lietuvai nebereikalingas? Ne. Tai reiškia, kad ryšiai išlieka tik ten, kur yra reali ekonominė trauka. Just business. Nothing personal (liet. Tik verslas, nieko asmeniško).
„Jei norime, kad Londono Sičio ir kitos aukštos vertės verslo kryptys būtų natūralus dalykas, o ne išimtis, turime galvoti ne apie oro uostus, o apie tai, kaip Lietuva tampa vieta, į kurią kapitalas nori grįžti. O tada atsiras ir skrydžiai“, – pabrėžė verslo atstovas.