KAM pasirašė Rūdninkų karinio miestelio vystymo sutartis su antrojo projekto etapo rangovais

Viešąjį konkursą laimėjusios bendrovės dalį miestelio vystys viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu.

Sutartis ketvirtadienį Vilniuje pasirašė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, įmonės „Rudina“ atstovas Giedrius Stravinskas ir „Merko statyba“ direktorius Saulius Putrimas, sutartis įsigaliojo nuo pasirašymo.

„Šiandien pasirašėme istorinę sutartį, istorinę sutartį, kuri leidžia pradėti Rūdninkų karinio miestelio antro etapo vystymą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovės Neringos Pažūsienės, pirmieji statybos darbai prasidės artimiausiomis dienomis, visi konkurso laimėtojai jiems yra pasirengę.

„Žemės paruošimo darbai pagal sutarties nuostatas pradedami jau nuo rytojaus. (…) Visi dalyviai, suvokdami riziką, jau pradėjo projektavimo darbus jau pirkimo metu, nes reikėjo parengti labai detalius techninius sprendinius“, – žurnalistams teigė N. Pažūsienė.

„Rudina“ atstovas teigė, kad bendrovė supranta, kad projekto vystymas reikalaus ypatingo dėmesio ir nuoseklios kokybės kontrolės įvairiais lygmenimis.

1,33 mlrd. eurų sumą valstybė įmonėms sumokės per 12,5 metų – atsiskaitymai prasidės užbaigus statybas ir perdavus karinį miestelį naudoti Lietuvos kariuomenei.

Projekto kaina apima infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą, priežiūrą bei paslaugų teikimą minėtu laikotarpiu, finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.

Anot ministro, vystant projektą sutaupyti – iš pradžių planuota, kad šio Rūdninkų miestelio etapo vystymas kainuos apie 1,8 mlrd. eurų.

„Reiškia, kad konkursas vyko esant gerai konkurencijai, (…) atliepiant tiek valstybės saugumo klausimus, tiek ekonominės naudos ir pagrįstumo klausimus“, – sakė R. Kaunas.

Jo teigimu, sutaupytas lėšas bus galima skirti oro gynybos, ginkluotės, nacionalinės divizijos vystymui.

Antrojo Rūdninkų miestelio statybų etapo darbus planuojama pradėti jau 2026 m., o bazė turėtų pradėti veikti 2028 m. pradžioje.

Šis didžiausiais Lietuvos nepriklausomybės istorijoje infrastruktūros projektas yra skirtas nuo 2027-ųjų šalyje priimti Vokietijos brigadą.

„Pirmas etapas vyksta sėkmingai, mes visi tikimės ir linkime, kad antras etapas vyktų dar sėkmingiau. (…) Mes įsipareigojome savo sąjungininkams ir šiuos įsipareigojimus vykdome toliau – Lietuva turi padaryti viską, kad iki kitų metų pabaigos visa sukurta kritinė infrastruktūra būtų sukurta ir mes galėtume be jokių trikdžių priimti mūsų sąjungininkus – Vokietijos brigadą“, – sakė R. Kaunas.

Rūdninkų miestelio statyboms pernai birželį taip pat gauta 540 mln. eurų Europos investicijų banko (EIB) paskola.

Pasak CPVA atstovės, EIB finansavimas padidino projekto patikimumą, užtikrino žemesnes jo vystymo kainas.

„EIB atėjimas yra labai žymus žingsnis, apskritai tai parodo mūsų VSPS sistemos Lietuvoje brandą. EIB – tai ne tik formalus finansavimo šaltinis, jis labai sumažina ir labai atpigina kainą, jis padidina viso projekto patikimumą, nes tai leido mums pritraukti ir kitus tarptautinius bankus“, – teigė N. Pažūsienė.

„Kas taip pat yra labai svarbu – EIB atėjimas sujudino mūsų vietinius komercinius bankus, jie yra priversti dabar siūlyti visai kitokias finansavimo sąlygas, nes yra konkurencija – anksčiau Lietuvoje tokios konkurencijos nebuvo“, – tikino CPVA atstovė.

Kaip jau skelbta, antrojo miestelio etapo vystymas suskaidytas į tris dalis, taip siekiant mažinti valstybei tenkančias rizikas ir užtikrinti, kad kilus iššūkiams su viena projekto dalimi kitos dvi galėtų tęstis be pertraukų.

Bendrovė „Rudina“ įgyvendins pirmąją projekto dalį, likusias dvi – „Merko statybos“ bendrovės.

Visų trijų projektų dalių statybos bus vykdomos dviem etapais.

Pirmosios projekto dalies (A), kurią vystys „Rudina“, sutarties vertė grynąja dabartine verte (GDV) siekia 348,36 mln. eurų (su PVM), realia verte – 487,61 mln. eurų (su PVM). Ši sutartis sudaryta 15 metų laikotarpiu.

Pirmuoju etapu iki 2027 m. pabaigos bus pastatyti bendrabučiai Vokietijos kariams, ramovė, parkavimo aikštelės, Lietuvos kariuomenei skirti administraciniai pastatai, kontrolės ir praleidimo punktas, sandėliai, dirbtuvės, priešgaisrinės tarnybos pastatas ir kita infrastruktūra.

Antruoju etapu iki 2028 m. bus įrengtos sraigtasparnių aikštelės, pastatytos kareivinės, valgykla, medicinos paskirties pastatai, rikiuočių aikštė, remonto dirbtuvės, degalinė–plovykla, garažai ir kita infrastruktūra.

Tuo metu antrosios projekto dalies (B), kurią įgyvendins bendrovė „VPSP B“ („Merko statybos“ atstovė), sutarties vertė grynąja dabartine verte (GDV) siekia 280,43 mln. eurų su (PVM), realia verte – 393,25 mln. eurų (su PVM).

Pirmuoju etapu 2027 m. pabaigoje bus pastatyti administraciniai pastatai, kuopavietės, sandėliai, rikiuočių aikštės, mokymo paskirties pastatai, daugiafunkcinės salės, garažai, stoginės, remonto dirbtuvės ir kita reikalinga infrastruktūra.

Antruoju etapu 2028 m. bus pastatyti medicinos centras, papildomi administraciniai pastatai, sandėliai, rikiuočių aikštė, daugiafunkcinė salė, garažai, stoginės, treniruočių laukai, kliūčių ruožas.

Trečiosios projekto dalies (C), kurią įgyvendins kita „Merko statybos“ įmonė „VPSP C“, sutarties vertė grynąja dabartine verte (GDV) sudaro 322,80 mln. Eur (su PVM), realia verte – 453,50 mln. eurų (su PVM). Sutarties trukmė siekia 15 metų.

Pirmuoju etapu 2027 m. pabaigoje bus pastatyti administraciniai pastatai, kuopavietės, sandėliai, rikiuočių aikštė, mokymo paskirties pastatas, daugiafunkcinės salės, garažai, stoginės, remonto dirbtuvės, treniruočių laukas, tuo metu antruoju – ramovė, poilsio zona, stadionas, sporto salės, tinklinio ir universalios sporto aikštelės, sporto konteinerinės aikštelės, šunidės, administraciniai pastatai, kuopavietės, sandėliai, rikiuočių aikštė ir kita infrastruktūra.

CPVA atstovės teigimu, pirkimų komisijai nekilo abejonių dėl antrosios ir trečiosios projekto dalies kainų ir bendrovių gebėjimo finansuoti ir įgyvendinti projektą.

„Mums nekilo abejonių dėl (…) kainos, nes buvo vertinta apskritai visų dalyvių projekto finansavimo struktūra, finansiniai pajėgumai, rodikliai, buvo vertintos ir kainos, visi techniniai ir finansiniai pajėgumai“, – teigė N. Pažūsienė.

Pasak jos, kreiptis į konkurso dalyvę „Merko statybą“ dėl bendrovės siūlomos projekto vystymo kainos pagrindimo nebuvo teisinio pagrindo.

„Galiu pasakyti procentais – nuo vidurkio „B“ dalyje kaina skiriasi 20 proc., „C“ dalyje – tik 16 proc.“ – sakė CPVA atstovė.

Kaip pranešė ministerija, finansinio pajėgumo srityje konkurso dalyvių reikalauta, kad per pastaruosius trejus metus įmonių pardavimo pajamos siektų ne mažiau kaip 100 mln. eurų, o per pastaruosius metus grynasis pelnas būtų ne mažesnis kaip 1 mln. eurų.

Taip pat buvo vertinama kompetencija – patirtis vykdant pastatų ir inžinerinių statinių statybą, buvo nustatyti nacionalinio saugumo vertinimo kriterijai, kad įmonės neturi kelti grėsmės Lietuvos saugumo interesams.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.