Apžvalgos rezultatai atskleidė, kad pagal šiuo metu numatytas priemones Lietuva gali įgyvendinti tik vieną iš trijų privalomų tikslų.
Valstybės kontrolė teigimu, per pirmuosius ketverius metus apskaičiuoti energijos sutaupymai jau sudaro daugiau kaip pusę iki 2030 m. reikalingo sutaupyti 39,3 TWh galutinės energijos kiekio, tačiau faktinis energijos vartojimas Lietuvoje nemažėja.
„Siekiant nustatyti pagrindines energijos vartojimo augimo priežastis, būtina ne tik atlikti energijos sutaupymo skaičiavimus, kurie daromi teoriškai, bet ir išsamiai įvertinti realų taikomų priemonių poveikį faktiniam energijos vartojimui, atsižvelgiant į ekonomikos augimą ir didėjantį energijos poreikį“, – pranešime pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Paaiškėjo LRT audito išvados: M. Garbačiauskaitė-Budrienė skelbia, kokių pokyčių bus imtasi
Valstybės kontrolė pažymėjo, kad viena svarbiausių sričių energijos taupymui šalyje yra viešųjų pastatų modernizavimas. Siekiant sutaupyti 346 GWh energijos, 2021–2024 m. valstybė skyrė beveik 100 mln. eurų.
Atsižvelgiant į tai, šiemet planuojama atlikti auditą „Viešųjų pastatų energijos efektyvumo didinimas“. Jo metu auditoriai analizuos su viešųjų pastatų modernizavimu susijusias problemas, jų priežastis ir sprendimus.
Susiję straipsniai
