Kepėja Laimutė Sadauskienė šiemet neįkaitino šakočių kepimo krosnies, bet atsivežė įvairesnių gaminių. Ši moteris jau daugybę metų įsikuria parodos „Grune Woche“ („Žalioji savaitė“) lietuvių stende. Anksčiau ten pat maišydavo ešlą šakočiams pagal tautinio paveldo receptą ir ten pat ją liedavo ant įkaitinto veleno. O šiemet parodos lankytojai perka Lietuvoje, Juoduopėje jos iškeptus gardėsius.
Berlyno parodų centre „Berlin Messe“ kasmet sausio antroje pusėje vykstančios tarptautinės maisto, žemės ūkio ir sodininkystės parodos svečiai nepraeina pro šalį neparagavę Laimutės šakočių.
Susitikimų gausa
Paprastai pirmąją parodos „Grune Woche“ dieną vyksta svarbūs politikų susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs žemės ūkio klausimai.
Paprastai pirmąją parodos „Grune Woche“ dieną vyksta svarbūs politikų susitikimai, kuriuose aptariami aktualūs žemės ūkio klausimai. Šis penktadienis irgi prasidėjo mūsiškio žemės ūkio ministro Algio Palionio pokalbiais su Moldovos bei Ukrainos žemės ūkio ministrais Liudmila Catlabuga ir Oleksiu Sobolevu.
Tačiau svarbiausias parodos atidarymo akcentas būna ryte, kai lietuvių stendą aplanko oficiali delegacija, – Berlyno meras, Vokietijos federalinis maisto ir žemės ūkio ministras Alois Rainer, ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį Christophe Hanses, Vokietijos ūkininkų sąjungos pirmininkas Joachim Rukwied ir kiti.
Tokie susitikimai neapsiena be dovanų. Lietuviai jiems pasiūlė degustuoti stipriųjų gėrimų bei sūrių, o dovanų įteikė "Rinkuškių" alaus, "Rūtos" saldainių bei "Etno" vaistažolių arbatos rinkinius.
Lietuviai – vaišingi. Ir jie parodoje geba skirti dėmesio ne tik politikams, bet ir visiems jos lankytojams.
Šiemet lietuviai sumanė juos nustebinti išskirtiniu tautinio paveldo patiekalu – milžinišku didžkukuliu.
Pernai Lietuvos stende besidarbuojanti „Bernelių užeiga“ parodos atidarymo proga privirė 400 litrų lietuviško miško spanguolių kisieliaus, užpernai – giros.
2023-iaisiais į parodą buvo atgabentas milžiniškas Radviliškių kaimo kepykloje iškeptas 88 kilogramus sveriantis „Ūkininkų duonos“ kepalas.
2020-ųjų sausio mėnesį, prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį Europoje, į parodą buvo nugabentas 45 kg L.Sadauskienės keptas šakotis, kuriuo buvo vaišinami visi, kas tik stabtelėjo prie lietuvių stendo.
Tautiniai simboliai
Šakočiai, kaip ir medus bei naminė duona, apskritai yra Lietuvos stendo skiriamasis ženklas.
Radviliškių kaimo kepyklos savininkė Audronė Kisielienė kai kuriuos parodos lankytojus pažiindavo iš matymo. Tačiau jos pačios šiemet nėra, ir stende darbuojasi jos artimieji.
Paroda trunka devynias dienas, ir tai – varginantis darbas, bet sunku būtų įsivaizduoti Lietuvos stendą be duonos – vienybės simbolio.
Kasmet savo puošnius juvelyrikos gaminius iš gintaro parodos stende išdėlioja ir tautodailininkė Danutė Tikužienė.
Jos teigimu, vokiečiams patinka gintaras, tačiau sunku iš anksto numanyti, ką ir kiek jie nupirks.
Prie alaus – traškučiai
Vokiečiai miniomis traukia į parodą „Grune Woche“ ir pavalgyti, ir išgerti. Daugybė pasaulio šalių į parodą suveža savo gėrimų.
Vokiečiai per dieną įstengia aplankyti ne vieną paviljoną ir iš parodos dažnas išeina dainuodamas.
Alus Latvijos bei Estijos stenduose irgi liejasi laisvai, tik lietuviai porą metų jo neturėjo. Bet šiemet jis sugrįžo, šįkart paženklintas „Rinkuškių“ etiketėmis ir kartu su džiovintu „Žaldoko“ sūriu. Anot bendrovės „Rinkuškiai“ vadovo Sigito Kalkio, gamyboje stengiamasi nepalikti nepanaudotų žaliavų, tad parodoje galima įsigyti ir alaus acto, ir su juo pagamintos užtepėlės.
Greta aludarių šįmet pirmą kartą įsikūrė ir bendrovė „Gusania“, gaminanti „Chazz“ prekės ženklo bulvių, įvairių daržovių bei duonos traškučius. Pastarosios įmonės produkcija, gaminama iš Lietuvos ūkininkų užaugintų bulvių, burokėlių, morkų, taip pat ir miltų, eksportuojama maždaug į 30 pasaulio valstybių, tad kuo ji dar gali nustebinti vokiečius?
„Kai 2018-aisiais kūrėme įmonę, pirminis sumanymas ir buvo gaminti produktus iš žaliavų, kurios užauginamos Lietuvoje, – sukurti pridėtinę vertę ir gaminius eksportuoti“, – sakė „Gusanios“ vadovas Žilvinas Kulvinskis.
Pasak jo, Vokietijoje šiuo metu įmonė bendradarbiauja su pora platintojų.
Vienas jų gaminius tiekia elektroninei parduotuvei, kurioje prekiaujama neįprastais, keistais saldumynais bei skanėstais, kitas – etninėms parduotuvėms, kurios noriai užsako duonos traškučių.
„Mūsų tikslas parodoje – nustebinti vokiečius duonos trapučiais, nes bulvių traškučių jie ir patys turi.
Vokietija – alaus kraštas, o traškučiai – neprasta užkanda, – kalbėjo Ž.Kulvinskis. – Į parodą atvežėme miško grybų skonio bei šaltibaršių skonio duonos traškučių, taip pat ir daržovių. Kadangi įsikūrėme šalia „Rinkuškių“ aludarių, manau, kad vokiečiai įsitikins, prie kokio gėrimo jie tinka.“
Tikėtina, kad vokiečiai per gerą savaitę nemažai nupirks ir „Šerno pėdos“ žvėrienos dešrų, ir naujųjų parodos dalyvių gaminių – Roko Nekrašo liofilizuotų produktų bei „Mercio“ sūrių.
Kava su gintarais
Pirmąkart į „Grune Woche“ atvykusi bendrovės „Prieskonių ambasada“ savininkė Ieva Jonaitienė atvežė originalų gaminį.
„Pristatome savo naujieną – šilko medų su gintarais. Tai ką tik sukurtas produktas, kuris yra susietas su mano šeimos istorija.
Esu kilusi iš Mažosios Lietuvos – mano protėviai gyveno ties Ventės ragu, kone prie pat Kuršių marių. Prosenelis buvo tolimųjų reisų kapitonas, o gabenami į kitas šalis gintarai būdavo slepiami meduje“, – pasakojo I.Jonaitienė.
Ji bendrovėje dirba kartu su vyru Valdu, bet patys nebitininkauja. „Gamybai mums reikia specialaus medaus, jį atsirinkome iš to, kurį siūlo pamario krašto bitininkai“, – sakė Ieva.
Į parodą ši šeima atvežė ir kavos su gintarais. Tai irgi jos prosenelės sumanymas. Kadangi prosenelis atgabendavo žalių, neskrudintų kavos pupelių, kad jos nesupelytų plukdant laive, buvo įmaišoma gintarų. Vėliau tos pupelės buvo skrudinamos ant krosnies.
Patikimi bitininkai
Kelis šimtus kilogramų medaus atsigabeno ir bitininkas Laimonas Galvonas iš „Medaus namų“. Jis parodoje dalyvauja jau ketvirtą kartą, o su žmona Jūrate Aukštaitijoje, Zarasų rajone esančiame vienkiemyje, prižiūri apie 200 bičių šeimų.
„Turiu keletą prekybos partnerių Vokietijoje bei Šveicarijoje, kurie prekiauja mūsų bityno ekologišku medumi nišinėse parduotuvėlėse, – sakė L.Galvonas. – Mano patirtis liudija, kad ši paroda tiesiog yra didelė ilgiau nei savaitę vykstanti mugė, joje nėra sudaromi ateities sandoriai.
Tačiau tai galimybė įsitikinti, koks medus ir kokie jo produktai patinka vokiečiams. Todėl šį kartą paruošėme naują produktą – užkandį su bičių duona ir uogomis.“
Pasak jo, pernykštėje parodoje vokiečiai noriai pirko rūšinį, ypač – liepų ir grikių medų. Buvo ir tokių, kurie sugrįžo jo įsigyti po metų pertraukos.
Tarp maisto – kosmetika
Parodoje nuolat dalyvauja ir šeimos įmonė „Evia & Partner“. Anot jos vadovo Manto Adomaičio, vokiečiams patinka Tautinio paveldo sertifikatą turintys gaminiai, skirti odos priežiūrai. O pagrindinė jų sudedamoji dalis yra bičių vaškas.
Paprastai dar prieš parodą pažįstami vokiečiai skambina į Lietuvą ir teiraujasi, ar šie kosmetikos gamintojai atvyks.
M.Adomaičio teigimu, parodoje daugiausia dėmesio skiriama maistui, todėl tai, koks yra padarytas „Evia & Partner“ įdirbis, šeimai – didelis pasiekimas.
Parodoje ši įmonė pristato ir naujieną – M.Adomaičio žmonos Rimos sukurtą kremą, skirtą odai minkštinti ir drėkinti, kurio svarbiausios sudėtinės dalys – bičių vaškas ir kietasis aliejus.