Naujasis mokestis yra dalis plano, skirto turistų srautams valdyti ir puošniai vietovei apsaugoti nuo lankytojų minios daromos žalos. Be to, per dideliais žmonių srautais prie Trevio fontano skundžiasi ir vietos gyventojai: vien per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius šią vietą aplankė daugiau nei 5,3 mln. turistų.
Manoma, kad įėjimo mokestis savivaldybės biudžetą galėtų papildyti 20 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos turistams skirtų įrenginių ir paslaugų tobulinimui.
Jau kelis mėnesius prie Trevio fontano vienu metu leidžiama ne daugiau 400 lankytojų. Dabar bus įrengti du atskiri prieigos takai: vienas – gyventojams, kitas – turistams, kurie už bilietą galės sumokėti ir banko kortele.
Šis Europos miestas nepaliks abejingų: pavirto tikru žiemos stebuklu
Tačiau netrūksta ir kritikos dėl pelnymosi iš viešųjų erdvių. Vartotojų asociacija „Codacons“ laikosi pozicijos, kad aikštės ir fontanai turėtų likti prieinami nemokamai. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad pajamos iš turistų sumokėtų mokesčių dažnai nėra investuojamos į paslaugų gerinimą.
Toks mokestis, kurį nuo sausio 7 d. įveda Roma norintiems apsilankyti prie Trevio fontano, nustatytas tam, kad būtų apsaugoti paminklai. Roma – ne vienintelė Europoje, kuri kuria paveldo išsaugojimo programas. Tokių tikslų turi Venecija (Italija), Atėnai (Graikija) ir Sevilija (Ispanija).
Susiję straipsniai
Geriausiai žinomas pavyzdys – Venecija, kurioje didžiausio turistų antplūdžio dienomis lankytojams, atvykstantiems vienai dienai, taikomas nuo 5 iki 10 eurų svyruojantis mokestis. Sevilija svarsto galimybę imti mokestį už įėjimą į Plaza de España aikštę, kad galėtų finansuoti šios erdvės priežiūrą ir saugumą.
Nyderlanduose Zaanse Schans kaimas įvedė 17,5 euro įėjimo mokestį už istorinio centro su vėjo malūnais lankymą, siekdamas apsaugoti paveldą ir vietos gyventojų kasdienybę.