Po kilusio skandalo – VMI sprendimas: konfiskuoti automobiliai nuo šiol bus parduodami tik konkurso būdu

2026 m. sausio 19 d. 10:29
Lrytas.lt
Papildyta
Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui savaitgalį paskelbus didelio populiarumo sulaukusį epizodą apie tai, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pardavinėja konfiskuotus automobilius ir atkleidus akivaizdžias spragas, pati VMI paskelbė apie pokyčius.
Daugiau nuotraukų (5)
Praėjus dienai po epizodo S.Malinausko „Youtube“ kanale VMI išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame informuoja apie tvarkos pakeitimą.
VMI paskelbė, kad nuo šiol visi konfiskuoti automobiliai, nepriklausomai nuo jų vertės, VMI valdomoje el. parduotuvėje bus parduodami tik konkurso būdu.
S.Malinauskas savo epizode rodė, kaip kai kurie automobiliai buvo parduodami už neįtikėtinai mažą kainą, kuri – gerokai žemesnė nei rinkos. Paaiškėjo, kad bet kas jų nusipirkti netgi negalėjo.

V. Zelenskis abejoja rusų noru nutraukti karą: „Turime tai pripažinti“

S.Malinausko komanda pasinaudojo schema, kuria jau naudojosi kiti, ir nesitikėjo, kaip puikiai viskas pavyks. Video, garso įrašai, nuotraukos, skaičiai, sutartys patvirtina tai, kuo būtų labai sunku patikėti.
Kaip pranešime nurodo pati VMI, praėjusiais metais VMI perėmė konfiskuotų automobilių pardavimo organizavimą iš tarpininkų. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į klientų skundus ir atlikus tarpininkaujančių įmonių patikrinimus, kurių metu buvo nustatyta pažeidimų susijusių su bandymais manipuliuoti automobilių kainomis, riboti galimybes klientams apžiūrėti transporto priemones, vėlavimu atsiskaityti su VMI ir kt.
Perėmus automobilių pardavimo procesą, jis kaip ir anksčiau buvo organizuojamas dviem būdais: automobiliai, kurių vertė didesnė kaip 5 tūkst., buvo parduodami konkurso būdu, o pigesnės transporto priemonės tiesiogiai klientui. Toks pigesnių automobilių realizavimo būdas leido automobilius parduoti ir valstybės biudžetą papildyti greičiau.
Praėjusių metų pabaigoje VMI nustatė, kad automobilių įsigijimo procese yra naudojami automatizuoti veiksmai (specialūs skirptai) leidžiantys tam tikriems naudotojams itin greitai įkelti pasiūlymus į pirkimų krepšelį bei ėmėsi techninių priemonių šiems veiksmams apriboti.
Vis dėlto, siekiant užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas visiems pirkėjams ir išvengti bet kokių bandymų įgyti pranašumą siekiant įsigyti konfiskuotus automobilius nesąžiningais būdais, pardavimo procesas yra pakeistas.
S.Malinauskas.<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (5)
S.Malinauskas.
T.Bauro nuotr.
VMI primena, jog ne visi konfiskuoti automobiliai yra parduodami, dalis automobilių perduodami kitoms valstybinėms institucijoms (pvz. policijai), o nuo 2022 m. Lietuva Ukrainai perdavė 672 konfiskuotų automobilių už 2 mln. eurų. Lietuva buvo pirmoji iš Baltijos šalių, pradėjo teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai siųsdama konfiskuotą turtą.
Automobilio konfiskavimas reiškia, kad transporto priemonė patenka valstybės žinion. Kai baigiasi teismais, kai tampa aišku, kad automobilis nusikaltusiam savininkui nebus grąžintas, jis parduodamas.
Dingsta per akimirką
„Įdomioji dalis – kaip automobilis pardavinėjamas. VMI el. parduotuvėje dalis transporto priemonių pardavinėjamos už įprastą kainą ir jokio ypatingo susidomėjimo nesukelia. Užmetus akį nė neįtarsi, kad čia kažkas ne taip. Tarp įprastų pasiūlymų esama įtartinų pasiūlymų, kai automobilis parduodamas už pusę rinkos kainos ar dar mažiau“, – savo tinklalaidėje kalbėjo S.Malinauskas.
Jo žodžiais tariant, automobilių kainos VMI el. parduotuvėje – fantastiškos.
„Mes ne šiaip sau kalbame – mes šiuos automobilius nusipirkome. Ne vieną ir ne du. Tačiau jie paprastiems mirtingiesiems nepasiekiami: VMI į savo el. parduotuvę įsikelia neįtikėtinus variantus, kurie dingsta per akimirką. Per akimirką tiesiogine to žodžio prasme. Labai tikėtina, kad yra kažkoks susitarimas, kada įkris pasiūlymas, ir pirmieji jį rezervuoja“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Modernios technologijos šį procesą gali pagreitinti. S.Malinausko komanda pabandė sukurti programėlę, kuri automobilį rezervuotų dar greičiau nei žmogus. O pabandę pamatė, kaip lengva gerus pasiūlymus rezervuoti.
Sulaukė priekaištų, kad trukdo verslui
„Nesitikėjau to, kad labai greitai atsirado žmonių, kurie pasakė, kad mes trukdome jų verslui. Mums buvo pasakyta, jog programėlę, kad neturėtume problemų, turime parduoti. Buvo pasiūlyta taip pat dalyvauti šioje schemoje: pasiimti mus dominančius automobilius, bet jiems netrukdyti“, – pasakojo S.Malinauskas.
„Visi turim savo kainą, žinai. <...> Sakyk, kiek įvertinti savo tą visą reikalą. Jei, kaip kalbėjom, tai sportinis interesas dėl savęs, kompromiso ieškom, kontaktuosim, bendrausim. Jei reikia kažko dėl savęs, nepaliksim likimo valiai“, – taip kalbėjo programėlės kūrėjui paskambinęs asmuo.
Eurai.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (5)
Eurai.
V.Skaraičio nuotr.
Dažnai įsivaizduojama, kad taip parduodami automobiliai – metalo laužas. Dalis, esančiųjų VMI el. parduotuvėje, iš tiesų tokie. Tačiau nemaža dalis – kokybiški, su galiojančiomis techninėmis apžiūromis.
Jei kitais kanalais gerus automobilius mažai kas parduoda, tai VMI atveju automobiliai būna atimti iš žmonių, kai transporto priemonės buvo naudojamos. Todėl, jei jos ir turėjo defektų, jie ne tokie kritiniai kaip variklio ar važiuoklės defektai.
O kai kurie automobiliai, S.Malinausko teigimu, šviesmečiais nutolę nuo rinkos kainos – jie du ar tris kartus pigesni už tuos, kurie pardavinėjami automobilių portaluose.
Pavyzdžiui, 2008 m. „Toyota Avensis“ VMI el. parduotuvėje pardavinėjamas už tūkstantį su keliais šimtais eurų, arba už pusę tiek, kiek yra rinkos kaina, panašių metų „Toyota Rav“ – už panašią kainą, kai rinkoje už tiek ne visada ir daužtą automobilį nusipirksi.
Nėra aukciono
Įdomus momentas: pasirinkę automobilį VMI el. parduotuvėje jį turite įsidėti į krepšelį. Po to turite 30 min. apsispręsti – mokėsite už prekę ar ne. Kai prekė atsiduria pas jus krepšelyje, niekas kitas jos nupirkti negali.
S.Malinausko vertinimu, ši el. parduotuvė sąmoningai padaryta taip, kad joje būtų galima labai nesunkiai piktnaudžiauti – čia nėra aukciono.
Be to, labai greitai į krepšelį įsidėjęs automobilį vėliau pusvalandį gali spręsti, ar jį pirkti. Galbūt per tą laiką paskambinsite tiems, kurie galbūt juo susidomėtų, galbūt aiškintis, kokia jo rinkos kaina, kai tuo metu visi kiti negali prie šio automobilio prisiliesti. Nepatrauklūs variantai grąžinami į VMI el. parduotuvę, o patrauklūs nuperkami be realios konkurencijos.
Sukūrė programėlę
Martynui pavyko sukurti programėlę, kuri automobilį į krepšelį įkelia jam vos pasirodžius el. parduotuvėje. Taip vyrui „Porsche Cayenne“ pavyko nupirkti už mažiau nei 3 tūkst. eurų, kai jo kaina rinkoje prasideda nuo 6 tūkst. eurų. Be to, VMI el. parduotuvėje pardavinėtas automobilis neturėjo jokių esminių defektų, dėl kurių nereikėtų jo pirkti.
Pasiimti automobilį reikia iš aikštelės. Dėl to Martynui teko vykti iš Vilniaus į Kauną. Jam atvykus į aikštelę darbuotojas, saugantis aikštelę, padavė tiek raktus, tiek sutartį, kurioje – visi vyro asmens duomenys.
Įdomu tai, kad tas pats asmuo Martyno teiravosi, kaip jis sugebėjo taip greitai nupirkti tokį automobilį. „Įdomu, iš kur sargas žino, kad automobilis buvo nupirktas taip greitai?“, – svarstė vyras.
Pasinaudojusi Martyno sukurta programėle S.Malinausko komanda sugebėjo už 2223 euris nusipirkti 2011 m. „VW Transporter“, kurio rinkos kaina prasideda 5 tūkst. eurų, o kai kuriais atvejais siekia net ir iki 17 tūkst. eurų. Už 2007 m. benzinu ir dujomis varomą „Vovlo xc90“ sumokėjo 2,3 tūkst. eurų, kai rinkos kaina – nuo 4 tūkst. eurų.
Martynas pasakojo, kad nuvykus į aikštelę pasiimti kito automobilio vėl tas pats darbuotojas klausė, kaip taip greitai pavyko nupirkti transporto priemonę. Bandant užvesti automobilį Martynas pastebėjo, kaip kitas aikštelėje buvęs asmuo kalbėjosi su moterimi, o po kurio laiko šis, priėjęs prie Martyno, kreipėsi į jį vardu, nors jiedu niekada nebuvo susitikę. Nepažįstamasis pasiūlė nupirkti Martyno parašytą programinį kodą.
„Jis teigė – net neklausė – kad aš naudoju programėlę, kuri konfliktuoja su jų programėle“, – prisiminė Martynas.
Po pokalbio jis su nepažįstamuoju apsikeitė telefono numeriais, o neilgai trukus sulaukė skambučio siūlant parduoti programinį kodą. Sandoris dėl kodo pardavimo taip ir neįvyko – S.Malinausko komanda nebelaukė siūlymo, kiek už jį ketintų sumokėti susidomėjusieji asmenys.
Martynas atkreipė dėmesį, kad kai tik jis ėmė konkuruoti dėl automobilių, pasikeitė jų pasiūla – sumažėjo transporto priemonių, kurių kaina būtų labai patraukli.
Įdomu ir tai, kad 2009 m. VMI el. parduotuvėje už kiek mažiau nei 4 tūkst. eurų pardavinėjamas „Lexus RX 400 H“ buvo rezervuotas greičiau, nei tą padarė Martyno programėlė. „Kalbama apie milisekundes“, – patikslino S.Malinauskas.
Beje, tokio automobilio kaina rinkoje – nuo 7 iki 10 tūkst. eurų.
Reikia pasakyti, kad automobiliais prekiaujantys asmenys daugiausia uždirba būtent iš vidutinės ir mažesnės vertės automobilių, o ne iš brangių, nes pastaruosius parduoti trunka gerokai ilgiau.
„Per savaitę nusipirkus penkis automobilius, kurių kaina – 2 tūkst. eurų mažesnė nei rinkos, per savaitę gali uždirbti bent 10 tūkst. eurų“, – skaičiavo Martynas.
S.Malinausko vertinimu, jei pasiūlymas pirkėjo sulaukė per akimirką, tai reiškia, kad automobilis parduotas per pigiai. „Gali kartą suklysti, bet jei klysti sistemingai, reiškia, tai – piktnaudžiavimas“, – kalbėjo jis.
Tinklalaidės autorius klausė, ar bus pareikalauta atsakomybės iš asmenų, kurie sąmoningai arba ne, kurdami el. parduotuvę, paliko krūvas klaidų; kas parduodamiems automobiliams nustatė tokią žemą kainą? Galų gale, atsakomybę turėtų jausti ir tie, kuris skelbimus viešina – kodėl jam nekilo įtarimų dėl skelbimų, kuriais siūlomos prekės parduotos per akimirką.
Daug klausimų kelia ir VMI požiūris į asmens duomenų saugojimą ir kibernetinį saugumą. S.Malinausko nuomone, jo spragos paliktos sąmoningai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.