Dauguma naujųjų oficialių vilniečių gyvenamąją vietą deklaravo per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius – šiuo laikotarpiu miesto savivaldybė ragino tai padaryti suteikdama galimybę susigrąžinti iki 1000 eurų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir pasinaudoti 22 partnerių dovanų rinkiniu.
„Praėjusių metų rugsėjį ėmėmės klausimo, kuriam iki šiol nebuvo rasta tinkamo sprendimo būdo, – kaip paskatinti Vilniaus gyventojus tapti oficialiais vilniečiais?
Šiandien jau galime sakyti, kad sprendimas pasiūlyti apčiuopiamą paskatą pasiteisino. Vien per kampanijos laikotarpį sostinėje gyvenamąją vietą deklaravo 94 proc. viso praėjusių metų gyventojų prieaugio“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Pagal sausio 1 d. Registrų centro duomenis, Vilniuje šiuo metu yra 642 tūkst. 771 deklaruotas gyventojas – tai yra 10 tūkst. 295 daugiau, negu buvo 2025 m. tuo pačiu metu. O 2024–2025 m. buvo fiksuotas deklaruotų gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Vien per kampanijos „Tapk vilniečiu“ laikotarpį (rugsėjo 25–gruodžio 31 d.) sulaukta 9 tūkst. 698 deklaracijų.
Finansinės paskatos ir dovanų prašymus pildė gyventojai nuo 18 iki 89 metų. Aktyviausia buvo 18–29 metų jaunimo grupė.
Į kampanijos „Tapk vilniečiu“ siūlomas paskatas – 22 dovanų rinkinį ir galimybę susigrąžinti iki 1000 eurų – galėjo pretenduoti tik pilnamečiai Lietuvos piliečiai. Tai buvo vienkartinė kampanija, kurios neplanuojama kartoti.
Skaičiuojama, kad kiekvienas vilnietis į bendrą biudžetą šiemet atneš apie 1288,8 euro. Tai yra sąlyginis 2026 metų planinis skaičius – kasmet šis rodiklis kinta.
Nuo kitų metų kampanijoje dalyvavę vilniečiai galės pasinaudoti finansine paskata – susigrąžinti 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 1000 eurų per dvejus metus.
Ši suma bus apskaičiuojama individualiai praėjus kalendoriniams metams. Per šį laikotarpį privaloma išlaikyti gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje.
Pusė Vilniaus biudžeto priklauso nuo GPM – tai vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių užtikrinti kokybiškas paslaugas mieste ir investuoti į ateitį.
Anksčiau skatinti deklaruoti gyvenamąją vietą bandyta spręsti įvairiais būdais, tačiau rezultatai nebuvo reikšmingi.
Pavyzdžiui, 2011 m. leista deklaruoti gyvenamąją vietą Gedimino prospekte esančiame bute. Per 2 metus ten prisideklaravo 4 tūkst. 499 žmonės. 2013 m. raginimas fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą pripažintas neteisėtu.
Dar kartą pabandyta 2018 m. – pradėta „Geležinės vilkės“ komunikacijos kampanija, kvietusi deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, kad miestui, kaip mitinei vilkei, netektų maitinti svetimų vilkiukų. Per 3 kampanijos mėnesius deklaruotų asmenų skaičius išaugo 1,5 tūkst.