Šilumos tiekėjams šis sausis – tarsi svajonė. Tiktai ne jų klientams. O energetikai elgiasi nevienodai: antai Klaipėdą šiluma aprūpinanti įmonė turi pakankamai biokuro atsargų, tačiau papildomai degina ir mazutą.

Sausio pradžioje stojus šalčiams centralizuotai šilumą tiekiančios įmonės katiluose biomasę ėmė deginti visu pajėgumu.

Tuo pat metu baigėsi ir jo tiekimo ilgalaikės sutartys, tad gausiau juo neapsirūpinusiems energetikams biokurą tenka pirkti kas savaitę „Baltpool“ biržoje vykstančiuose aukcionuose.

Didėjant paklausai jis brangsta. Pavyzdžiui, smulkintos medienos megavatvalandės kaina rugsėjį siekė 17,76 euro, o sausį – jau 24,11 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:41061827]]

Savo ruožtu tie šilumos gamintojai, kurie technologiškai negali sudeginti daugiau biokuro, ėmė deginti mazutą bei dujas.

Prasmirdo uostamiestis

„Sausio pradžioje, kai spūstelėjo šaltis, kartu pakilo ir atmosferos slėgis.

Vėjas nurimo, ir kone visas uostamiestis prasmirdo mazutu.

[[ge:lrytas:lrytas:41060273]][[ge:lrytas:lrytas:40973712]][[ge:lrytas:lrytas:40959478]]

Šalčiai nepasitraukė, todėl pas mus, Klaipėdoje, iki šiol šilumos gamintojai degina mazutą“, – sakė uostamiestyje gyvenantis vyras. Jis – verslininkas, tad puikiai žino ir tai, kad Vakarų Lietuvoje biokuro paruošta užtektinai.

„Gamintojai pasirūpino tuo, kad jo pakaktų uostamiesčiui. Jie vasarą investavo į gamybą, kad žiemą galėtų užsidirbti apyvartinių lėšų.

Tai padaryti nėra paprasta, nes biržoje konkurencija didelė, o pernai apskritai buvo biokuro gamintojų perteklius“, – kalbėjo vyras.

Pasak jo, metų pabaigoje Klaipėdos regione – Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Šilutėje – į katilines pristatyto biokuro megavatvalandės kaina buvo 24 eurai, o Vilniaus regione – 34–35 eurai.

„Kadangi „Klaipėdos energija“ užkūrė mazuto katilus, ji biokuro nuperka labai mažai. Anksčiau per savaitę ši įmonė sudegindavo apie 70 sunkvežimių biomasės, o pastaruoju metu – vos po kelis.

Tačiau gyventojams tiekiamos šilumos energijos kaina uostamiestyje juk nesikeičia.

O gal Klaipėdos energetikai būtent taip sumanė pasipelnyti – sukaupti kuo daugiau lėšų degindami pigų iškastinį kurą?“ – svarstė klaipėdietis.

Degina užsilikusį mazutą

Klaipėdoje šią savaitę rytais oro temperatūra nukrisdavo maždaug iki 12 laipsnių šalčio, tačiau pasirodo, kad uostamiesčiui tai yra iššūkis.

„Šiuo metu biokuro naudojame tiek, kiek tik leidžia katilų galia. Jie dirba visu pajėgumu. Be mūsų įmonės, Klaipėdoje dirba ir nepriklausomi šilumos energijos gamintojai.

Tai ir termofikacinė jėgainė, kurioje deginamos komunalinės atliekos, ir baldų gamybos įmonės, kurios šilumai gaminti naudoja medienos pramonės atliekas – šalutinius produktus.

Bet vis tiek oro temperatūrai nukritus žemiau negu 2 laipsniai šalčio uostamiesčiui šiluma aprūpinti nepakanka bendros visų šių biokatilų galios.

[[ge:lrytas:lrytas:41071505]]

Sausio 5-ąją mums teko įjungti rezervinius katilus, kuriuose deginamas iškastinis kuras – mazutas arba dujos“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos energija“ direktorius Rolandas Baltuonis.

Pasak jo, bendrovė mazuto buvo įsigijusi 2012-aisiais ir iki šiol naudoja jo atsargas.

„Rezerviniuose katiluose deginamo iškastinio kuro kiekį sudaro penktadalis mazuto, likusią dalį – dujos.

Tokiu būdu generuojame šilumos energiją, kuri reikalinga dėl šalčių smarkiai padidėjus jos poreikiui“, – teigė R.Baltuonis.

Jo teigimu, sausio 20-osios duomenimis, bendrovėje dar buvo likę apie 900 tonų mazuto atsargų.

„Per porą šaltųjų sausio savaičių sudeginome apie 500 tonų mazuto. Pernai iš viso buvome jo sudeginę apie 300 tonų, užpernai – 600 tonų.

Jeigu šalčiai pajūryje užsibus ilgiau, gal sudeginsime visas mazuto atsargas, tuomet kaip rezervinis kuras bus naudojamos dujos“, – sakė R.Baltuonis.

Dar neketina investuoti

Kodėl „Klaipėdos energija“, vos tiktai įsivyrauja neigiama temperatūra, nepertvarko šilumos ūkio, bet degina iškastinį kurą?

„Klaipėdoje vyrauja jūrinis klimatas, todėl dabartinių biokuro katilų galia yra apskaičiuota pagal daugiametį šilumos energijos poreikį šildymo sezono metu.

Būtų galima investuoti į dar didesnės galios biokuro katilus, bet investicija pabrangintų gyventojams centralizuotai tiekiamą šilumą. O ir galingesnė jėgainė būtų mažai apkrauta, nes šalčiai žiemą yra labai reti“, – atsakė R.Baltuonis.

[[ge:lrytas:lrytas:41071490]]

Pasak jo, apsirūpinant biokuru visada tenka laviruoti tarp ilgalaikių ir trumpalaikių jo tiekimo sutarčių.

„Bet sausiui jo pakaks tiek, kiek esame įsigiję pagal ilgalaikes tiekimo sutartis.

Todėl kol kas mes naudojame pigesnį biokurą, nei jis šiuo metu pagal trumpalaikius sandorius parduodamas biržoje.

Be to, šio kuro kitur jau trūksta – Vilniaus apskričiai per sausio 13-ąją vykusį aukcioną jo nebepakako“, – kalbėjo R.Baltuonis.

Stebina seni įpročiai

„Nesuprantama, kodėl šiais laikais šilumos energija apskritai dar gaminama deginant mazutą.

Lietuvoje privalu įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą. Tai pagrindinis teisės aktas, nustatantis, kaip greitai ir kokiais būdais privalu pereiti prie žaliosios energijos“, – sakė biokuro gamybos įmones vienijančios asociacijos „Litbioma“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Marius Valukynas.

Anot jo, šiuo metu centrinio šildymo jėgainės šilumą tiekia maždaug trečdaliui šalies gyventojų, ir jeigu jos degina iškastinį kurą, vadinasi, nepaiso ir šios direktyvos reikalavimų.

„Galios trūkumas jėgainėse yra techninė problema. Natūralu, kad paspaudus šalčiui atsiranda ir didesnis šilumos energijos poreikis.

Jeigu energetikos įmonės yra pasistačiusios tokius biokuro katilus, kurių galios nepakanka, jos užkuria rezervinius katilus ir degina iškastinį kurą, nors ir turi sumokėti už taršos leidimus.

Tokiu būdu savivaldybių šilumos ūkiai netgi nesprendžia šios problemos – jie ir ateityje degins mazutą arba dujas. Juk šaltoka žiema – nei pirma, nei paskutinė“, – kalbėjo M.Valukynas.

Baigėsi kainų nuopuolis

Pernai rudenį, vos prasidėjus šildymo sezonui, Lietuvoje buvo įsitvirtinusios kone visoje Europoje mažiausios biokuro kainos.

Tuo metu biokuro gamintojai stvėrėsi už galvos.

Pavyzdžiui, 2025 metų liepos–rugsėjo mėnesiais vidutinė Valstybinių miškų urėdijos žaliavos – kirtimų liekanų – kaina siekė vos 15 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh). Dar apie 6 Eur/MWh sudarė transportavimo sąnaudos, bet už pagamintą ir pristatytą į šilumos gamybos įmones biokurą buvo mokama 16,5 Eur/MWh – tokia tuo metu buvo jo kaina biržoje. Pastaruoju metu situacija ėmė keistis – biokuras brangsta.

„Ilgalaikės biokuro tiekimo sutartys baigėsi, nes įprasta, kad jos sudaromos iki gruodžio 31 dienos. O šildymo sezonas tęsis iki vėlyvo pavasario, tad šilumos gamintojams biokuru teks apsirūpinti pagal trumpalaikes sutartis.

Ilgalaikės sutartys apskritai šį šildymo sezoną sudarė vos du trečdalius visų biokuro tiekimo sutarčių. Daugiausia kuro pagal jas įsigijo vienintelė Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

Taigi šiemet nuo sausio mėnesio jau 80–85 proc. prekybos biokuru vyksta tik kas savaitę rengiamame aukcione, o biokuro kaina sparčiai kyla.

To ir reikėjo tikėtis. Juk dar prieš porą metų valstybės institucijas skatinome imtis tokių priemonių, kurios padėtų išvengti biokuro kainų šuolių, tačiau to nebuvo padaryta.

Pernai gruodžio mėnesį biržoje vidutiniškai biokuro megavatvalandės kaina sukosi apie 24 eurus, o šiuo metu ji pakilo iki 40 eurų“, – teigė M.Valukynas.

Pasak jo, kainų nuosmukis, vykęs iki pernykščio gruodžio, buvo rezultatas ilgalaikės inercijos, kuri tęsėsi nuo 2022-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:41071508]]

„Įtaką biokuro paklausai darė ir medienos perdirbimo pramonė. Maždaug 250 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus, taip pat ir Lenkijoje yra nemažai baldų fabrikų, kurie 2022-aisiais gausiai pirko biokurą šilumai gaminti.

Poreikis buvo didelis, biokuro kaina sparčiai kilo, jį suskato gaminti visi, kas tam turėjo nors kiek galimybių, pavyzdžiui, ūkininkai.

Tačiau 2023 metais kilo biokuro vartojimo krizė, ji tęsėsi iki praėjusių metų pabaigos. Jo buvo paruošta ypač daug, bet vartojimas nebeaugo. Tai, kas buvo prigaminta, reikėjo kažkaip parduoti.

Pernai rugsėjo mėnesį jo kaina buvo smukusi žemiau nei savikaina, gamyba sustojo.

Šiuo metu atsargos yra išparduotos – žaliavos sumažėjo, jos kaina pradėjo kilti“, – pasakojo M.Valukynas.

Šildymo kainas labiausiai augins PVM

Vasarį šalies gyventojus pasieks didesnės sausio mėnesio šildymo sąskaitos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, tam įtakos turi šaltesni nei įprastai šių metų sausio orai, dėl kurių išaugo elektros suvartojimas, ir nuo šių metų pradžios panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui.

Anksčiau šildymui galiojo lengvatinis 9 proc. tarifas, tačiau nuo šių metų jau taikomas standartinis 21 proc. PVM.

VERT skaičiavimais, naujos statybos 60 kv. metrų ploto buto šildymo sausį sąskaita gali siekti apie 70 eurų, tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose – apie 113 eurų, o nerenovuotuose senos statybos namuose – apie 187 eurus.

Tiesa, bendras šilumos kainų lygis Lietuvoje išliko stabilus. Vidutinė šilumos kaina sausį yra 7,97 ct/kWh (be PVM). Palyginti su pernykščiu sausiu, ji išaugo tik 0,25 proc.

„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico skaičiavimais, palyginti su 2012–2013 metų šildymo sezonu, šildymo kainos Lietuvoje beveik nepasikeitė, o ES jos vidutiniškai padidėjo 68 proc.

„Tai padaryti pavyko dėl įvykusios šildymo sistemos transformacijos rusiškas gamtines dujas pakeičiant lietuvišku biokuru. Dėl to ne tik sumažėjo kainos, bet ir buvo sukurta daug naujų darbo vietų, pagerintas Lietuvos užsienio prekybos balansas“, – teigė ekonomistas.

Vidutinės 60 kv. m ploto buto 2012–2013 metų šildymo sezono išlaidos, perskaičiavus į eurus, Lietuvoje svyravo nuo 270 eurų naujos statybos namuose ir 490 eurų renovuotuose senos statybos namuose iki 830 eurų nerenovuotuose senos statybos namuose.

„Pavyzdžiui, gyvenantieji nerenovuotuose senos statybos daugiabučiuose turėdavo atseikėti kone 2 savo mėnesinius atlyginimus sąskaitoms už šildymą sumokėti. 2025–2026 metų šildymo sezono metu galime tikėtis panašių šildymo sąskaitų kaip 2012–2013 m., tačiau gyventojų pajamos dabar daugiau kaip tris kartus didesnės nei 2012 metais“, – skaičiavo Ž.Mauricas.

Klaipėda prasmirdo: niekaip nesupranta, kodėl miestą šildo degindami mazutą