Pardavimų yra, o pinigų – ne?
A.Rubinas pastebi, kad viena didžiausių SVV problemų – nesugebėjimas atskirti pelno nuo pinigų srauto. Vadovai, matydami augančią apyvartą, neretai juos sutapatina, tačiau skaičiai banko sąskaitoje neparodo, kas slepiasi „pilkojoje zonoje“ – tai gali būti laukiantys mokesčiai, skolos, avansai ar kitos išlaidos.
„Verslo sprendimų priėmimas vadovaujantis banko sąskaita – dažniausiai daroma klaida, nes tai leidžia matyti tik dalelę verslo finansų paveikslo, – teigia A.Rubinas. – Nors įmonė uždirba, realybėje trūksta apyvartinių lėšų, nes jos per greitai išleidžiamos augimui. Taip nutinka, nes dauguma SVV neturi patogios pinigų valdymo sistemos ir aiškių taisyklių, kada sau gali leisti investuoti, plėstis ar samdyti naujus darbuotojus.“
V. Čmilytė-Nielsen: nuo įžeidinėjimų iki fizinio poveikio – reakcijos verta riba
Verslininkai taip pat klysta mokesčių ir apskaitos tvarkymą atidėdami iki buhalterinio mėnesio uždarymo. Tai gali užsitęsti net 1 ar 2 mėn., kai brangi kiekviena diena – sprendimus geriausia priimti išanalizavus šviežius ir dar aktualius duomenis.
Nereguliariai prižiūrima apskaita neleidžia pastebėti signalų, įspėjančių, kad įmonė juda pavojinga kryptimi, pavyzdžiui, bendrojo pelno mažėjimo ir pinigų trūkumo net ir augant pajamoms. Pasak A.Rubino, situacija tampa išties prasta, kai įmonė šį trūkumą pradeda kompensuoti savo pinigais arba dar blogiau – skolintais.
Susiję straipsniai
Ekspertas pabrėžia – šiais laikais verslininkai nebegali sau leisti nežinoti ir nesidomėti, kas vyksta jų įmonių apskaitoje, nes tai nėra tiesiog prievolė – tai verslo valdymo navigacija, leidžianti priimti geriausius strateginius sprendimus.
„Apskaita yra visa ko pagrindas – šiuos duomenis naudojame analizei, pagal juos projektuojame ateitį, perduodame valstybei, mokame mokesčius. Vadovas, kuris nemato realių skaičių, vairuoja „užrištomis akimis“. Jis turi jausti pulsą, kur ir kaip keliauja pinigai, reguliariai analizuoti duomenis, o rengiant biudžetą – planuoti augimą ir kitas išlaidas“, – sako jis.
Buhalteris – nebe sąskaitų suvedinėtojas, o partneris
Šiomis aplinkybėmis ypač išryškėja buhalterio vaidmuo – būtent jo gebėjimas laiku pateikti aiškias mėnesines ataskaitas, pagalba vadovui interpretuojant skaičius ir priimant sprendimus stipriai prisideda prie sėkmingo finansų ir viso verslo valdymo.
„Priešingai, jei buhalterija apsiriboja tik duomenų suvedimu, ji tampa stabdžiu, nes vadovas laiku negauna atsakymų ir negali tinkamai valdyti verslo. Mes patys savo veikloje vadovaujamės požiūriu – pirmas informacijos gavėjas yra vadovas, tik tada valstybė. Juk būtent vadovas kuria pridėtinę vertę, tad savo dėmesį nukreipiame į jį – savo klientą – ir į tai, kaip jam padėti“, – pasakoja įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas.
Šiais laikais pranašumą įgyja buhalteriai, turintys žinių ir apie finansų valdymą. Jų paslaugų gali užtekti smulkių verslo įmonių savininkams, tačiau svarbu neapsigauti – buhalterio ir finansų vadovo kompetencijos nėra vienodos, o šis skirtumas tampa kritinis, kai įmonės augimas yra spartus.
„Mažesni mūsų klientai dirba su buhalteriais, kurie geba konsultuoti ir apie finansų valdymą, o ambicingesnės įmonės dirba su finansų vadovais, kurie atsakingi už biudžetą, kainodarą, investicijų grąžą, finansavimo sprendimus ir ateities scenarijus“, – dalijasi A.Rubinas.
Technologijos – pelno variklis
Vis dėlto A.Rubinas pabrėžia – pagrindinė problema slypi ne žmonėse ir jų kompetencijose, o veiklos modelyje. Nemažai verslų vis dar vengia procesų automatizacijos ir modernizacijos, o viena iš pagrindinių to priežasčių – baimė, kad tai bus brangu ar sudėtinga.
Realybėje viskas yra priešingai: brangiausia yra neautomatizuoti procesų, nes tada mokama už rankinį darbą, klaidas ir prarastą laiką. Efektyviam darbui užtikrinti šiandien pasitelkiamos pažangios apskaitos programos, kurios iš esmės keičia buhalterio ir vadovo bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu e. komercijos sektoriuje.
„Pagrindinė mūsų naudojama apskaitos programa – Site.pro – leidžia dokumentus atpažinti vos per 30 sekundžių, automatiškai sinchronizuoti banko išrašus ar e. parduotuvių duomenis. Kai sąskaitos atpažįstamos automatiškai, komanda gali mažiau spaudinėti klavišus ir daugiau laiko skirti procesų kontrolei bei duomenų analizei.
Be to, išsprendžiamas pagrindinis galvos skausmas dėl dokumentų chaoso ir atotrūkio tarp vadovo bei buhalterijos. Programa juos apjungia, tad vadovas skaičius gali matyti realiu laiku, o ne laukti ataskaitų ir paaiškinimų“, – patirtimi dalijasi ekspertas.
Anot jo, kuo rinkoje daugiau neapibrėžtumo, tuo daugiau galimybių išlikti turi tie, kurie greitai gauna grįžtamąjį ryšį ir į jį reaguoja: pamatė pokytį – iškart pakoregavo kainodarą, sąnaudas, atsiskaitymų tvarką ar investicijas.
Norintiems ne tik išlikti, bet ir augti, specialistas rekomenduoja taikyti paprastą, bet disciplinuotą finansų valdymo sistemą.
„Skirstykite pinigus pagal „Pelnas pirmiausia“ metodiką, dirbkite su gautomis sumomis ne rečiau kaip kartą per savaitę, kas mėnesį analizuokite savo pelningumą ir lyginkite jį su paruoštu metiniu biudžetu. Taip pasieksite tai, ko iš tiesų norite“, – reziumuoja buhalterinių ir finansų valdymo paslaugų įmonės vadovas A.Rubinas.