„Mes viena akimi stebime valdančiosios daugumos vidinius santykius, bet iš esmės tų santykių sprendimuose mes nieko nematome apie tai, kokios ilgalaikės Lietuvos problemos yra sprendžiamos. Seimo pavasario sesijoje pasipils pasiūlymai ir raginimai.
Tai, ką matėme iš praėjusių metų, norėtųsi, kad to tęstinumo nebūtų.
Tai yra privataus sektoriaus papildomas reguliavimas, prispaudimas, uždraudimas, mokestinės naštos didinimas. Tai – pats blogiausias kelias tame kontekste, kai mes vis sudėtingiau konkuruojame ir ES, ir už jos teritorijos. Tai yra trečiose šalyse ieškodami eksporto rinkų“, – apie valdžios darbą „Žinių radijuje“ kalbėjo jis.
M. Rutte rėžė be užuolankų apie Europą be JAV: „Svajokite toliau“
Anot ekonomisto, pastarųjų dviejų metų rezultatai rodo ir tai, kad visos trys Baltijos šalys praranda eksporto rinkas.
„Mes turėjome aukso amžių nuo įstojimo į ES, dabar kaštų konkurencingumas yra išblėsęs, konkurencija iš Kinijos, iš kitų valstybių yra labai padidėjusi.
Susiję straipsniai
Galvoti apie tai, kaip čia daugiau perskirstyti per biudžetą, kaip uždėti apynasrį vienai ar kitai privataus sektoriaus įmonei, tai kelias į skurdą ir dekadansą.
Kaip tik reikia suvokti, kad tas progresas, kurį mes turėjome, jis nėra automatinis ir be papildomų pastangų padedant privačiam sektoriui. <...> Mes galime sustoti.
Tas artėjimas prie turtingiausių ES valstybių, jis buvo vienas sėkmingiausių, bet gali greitai baigtis ir matau labai dideles rizikas“, – teigė jis.
N. Mačiulis išskyrė, kad artimiausius dvejus metus vidaus paklausos dėka Lietuva matys klestėjimą: bus vienkartinės pinigų injekcijos, perskirstomas turtas iš II pensijų pakopos, tačiau bus matomas didelis biudžeto deficitas.
„Bus vidaus paklausos klestėjimo ženklų, kurie gali maskuoti gilumines problemas ir tam, kad suvoktume, kas iš tiesų vyksta Lietuvos ekonomikoje, reikės žiūrėti į eksporto duomenis, pramonės duomenis, kurie nebūtinai tiek džiugins, kiek džiugins vartojimo statistika“, – teigė ekonomistas.