O štai prekybos susitarimo su Indija, dėl kurio derybos taip pat truko beveik 20 metų, toks pasipriešinimas nelydi. Kaip skelbė EK, pastarasis sumažins arba panaikins muitus beveik 97 proc. Europos eksporto, kasmet sutaupant iki 4 mlrd. eurų. Analitikai sako – ilgus dešimtmečius besitęsusių derybų pabaigą lėmė pasikeitusi JAV politika, pradėtas muitų karas. Ar išeina tai į naudą Europai? Lietuvai?
„Supraskime mes tai, kad su JAV mes buvome susieti labai tampriai dėl to, kad JAV yra viena iš kelių šalių, nugalėjusių Antrojo pasaulinio karo metais.
Ateina laikas eiti kartu, bet, ko gero, kad neišvengiamai ateina laikas, kada mes irgi turime išsiskirti ir eiti šiek tiek kitais keliais. Indijos kelias yra tas trečias kelias. Ir jeigu mes, Europa, kartu pasiimame greta Lotynų Ameriką, Braziliją, Argentiną, Indiją – mes išskaidome tą dviejų polių pasaulį, kur vienoj pusėj – JAV su kėslais į ten, ten, ten; o iš kitos pusės – manipuliuojanti visais Rusijos Federacija.
Nes Indijos reputaciją, taigi, labai stipriai pagadino Rusijos Federacijos veikla. Taigi, savotiškai, šitas susitarimas su Indija – kuo puikiausias žingsnis, žiūrint į tą tolimąją Europos ateitį. Abudu šie susitarimai mums gyvybiškai būtini ir dėl ekonominių, ir dėl geopolitinių dalykų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. dr. Algirdas Bartkus.
Ekonomisto teigimu, kalbant apie susitarimus su Indija bei vadinamąja MERCOSUR šalių grupe – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi – Lietuvai aktualesnis pastarasis.
„Kalbant apie Indiją, Indija mums yra šiek tiek mažiau svarbi negu MERCOSUR. Todėl, kad Indija yra dabar didžiausia pasaulio valstybė pagal gyventojų skaičių, ko gero, aplenkusi ir Kiniją tais aritmetiniais skaičiavimais. Bet Indija mums [Lietuvai] – ne partneris, nes mes maži, o jie – milžinas. Indija – jiems Vokietija, Prancūzija – tai yra jų partneriai – JAV, Rusijos Federacija.
O MERCOSUR kraštuose yra viena labai gera valstybė – Urugvajus. Kodėl? Nes ji pažangiausia iš jų visų, pagal BVP vienam gyventojui – tai yra Latvijos ir praktiškai mūsų lygio valstybė, turinti itin stabilią politinę sistemą. Ir ji yra nedidelė. Vat nedidelės šalys, jos visada suras bendrą kalbą. Reiškia, mums reikalingas absoliučiai visas ėjimas į Lotynų Ameriką, bet Urugvajus – pati mokiausia rinka, pati geriausia, kas ten yra, ir plius – ji tinkama mums pagal dydį“, – tikino A. Bartkus.
Koks didžiulis iš tikrųjų yra ES susitarimas su Indija, apibūdina Indijos premjero Narendros Modi žodžiai, kuris teigė, kad jis „sudaro apie 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto ir vieną trečdalį pasaulio prekybos“.
Susitarimo su Indija nelydėjo ūkininkų nepasitenkinimas, skirtingai nei MERCOSUR susitarimo atveju. Mat, į jį tokie žemės ūkio sektoriai kaip jautiena, ryžiai ir cukrus, kurių įtraukimas į ankstesnį susitarimą su Pietų Amerikos bloku sukėlė ūkininkų pasipiktinimą ir protestus, šįkart nebuvo įtraukti. VU ekonomisto A. Bartkaus teigimu, kalbant apie MERCOSUR, be kita ko, patys ūkininkai turėtų būti aktyvesni.
„Pabandyti atsverti kažkuo šitą MERCISUR atėjimą. Pirmas akcentas, kuris pas mus turi būti daromas – produkcijos ekologiškumas. Persiorientuoti, pradėti Lietuvos žemės ūkio perorientavimą į ekologinės produkcijos gamybą. Tada svarbu akcentuoti geografinę kilmę – taip, kaip daroma begalybę metų Latvijoje. Trumpos tiekimo grandinės – kas reiškia žemos emisijos – mažas pesticidų naudojimas, lengvas atsekamumas prekių – kur niekada nenurungs MERCOSUR nei mūsų, nei kokių kitų ES gamintojų.
Nes MERCOSUR yra svarbu, kad mes ten galime bandyti platinti savo produkciją. Vokiečiai turi vienus ketinimus, prancūzų pramonininkai, kurie irgi yra už šitą susitarimą, turi kitus ketinimus. O mūsų, pvz., Lietuvos tam tikra inžinerinė pramonė – biotechnologijos, lazeriai, elektronika – jie jau dabar turi gerą reputaciją. Užtat, viena, ko reikia – aktyviai jau dabar prasimušti tiekimo realizavimo kanalus į tas valstybes“, – „Žinių radijui“ sakė A. Bartkus.