Vilniaus valdžia džiūgauja – priimtas rekordinis 2026 metų miesto biudžetas. Bet opozicija pasigenda atsakymų į klausimus, kurie vilniečiams svarbūs kasdien.

Kodėl miestas skęsta kamščiuose, kodėl viešasis transportas brangsta, bet negerėja, kodėl statybų leidimai stringa biurokratiniuose labirintuose ir kodėl, turint per 1,7 mlrd. eurų biudžetą, Vilnius vis dar neturi nei pakankamai mokyklų, nei veikiančios modernios susisiekimo sistemos.

Tai – miesto tarybos opozicijos klausimai.

Autobusai netapo patrauklūs

[[ge:lrytas:lrytas:41233950]]

Vilnius šiandien yra pirmoje vietoje Europoje tarp miestų iki 800 tūkst. gyventojų pagal laiką, sugaištamą spūstyse.

Miestas lieka ir vienintele Europos Sąjungos sostine be užbaigto aplinkkelių tinklo ir be tramvajaus, metro ar lengvojo metro sistemos.

Per dešimtmetį savivaldybės išlaidos viešajam transportui išaugo nuo maždaug 40 iki 130 milijonų eurų per metus, tačiau realus kelionių skaičius liko toks pat kaip 2015-aisiais.

„Tai reiškia, kad miestas neturi aiškios, ilgalaikės transporto strategijos. Biudžetas tampa ne įrankiu spręsti problemas, o dokumentu, kuris įtvirtina status quo: daugiau pinigų, daugiau administravimo, daugiau pelningų remontų, bet ne daugiau naudos vilniečiams“, – sakė opozicijos lyderis Vydūnas Sadauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41233951]][[ge:lrytas:lrytas:41236747]][[ge:lrytas:lrytas:41243818]]

Nėra didelių projektų

V.Sadauskui antrina ir buvęs sostinės meras, dabar Seimo narys Artūras Zuokas ir teigia, kad miestas gyvena be aiškios ilgalaikės krypties.

„Dideli pinigai be krypties palaiko miesto funkcionavimą, bet nekuria jo ateities“, – pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį, kad savivaldybei papildomai teks skolintis dar daugiau nei šimtą milijonų eurų.

Politikas primena, kad po Konstitucinio teismo sprendimo Vilnius jau beveik dešimtmetį gauna didesnę ir teisingesnę dalį nuo šalies bendrojo vidaus produkto, o miesto biudžetas per tą laiką išaugo beveik penkis kartus.

Tačiau, jo vertinimu, augantis finansavimas nevirto dideliais ateities projektais, kurie realiai keistų vilniečių kasdienybę.

[[ge:lrytas:lrytas:41244557]]

A.Zuokas vienu ryškiausių pavyzdžių įvardija laiką, kurį gyventojai praranda spūstyse.

„Laikas yra brangiausias vilniečių turtas – jo neatgausi nei papildomais biudžetais, nei naujais pažadais“, – teigė jis.

Brangiau, bet ne patogiau

Kritikos sulaukia ir viešasis transportas. Nors parkas atnaujintas, o išlaidos jam išaugo kelis kartus, kelionių skaičius, anot A.Zuoko, iš esmės liko toks pat.

Jo teigimu, tai rodo sisteminę problemą: „Šiandien mokame už nuvažiuotus kilometrus, o ne už tai, kad žmonės iš tiesų persėstų į viešąjį transportą.“

A.Zuokas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilnius išsiskiria iš Europos sostinių neturėdamas greitojo, nuo bendro eismo atskirto viešojo transporto.

[[ge:lrytas:lrytas:41244553]]

Jo manymu, moderni sistema, tokia kaip lengvasis metro ar tramvajus, miestui būtina, jei siekiama realiai spręsti mobilumo problemas.

Politikas pažymi, kad sostinė vis dar neturi iki galo suformuoto aplinkkelių tinklo, o magistralinių gatvių plėtra faktiškai sustojo prieš dešimtmetį.

„Tai nėra pinigų klausimas – tai sprendimų ir gebėjimo valdyti strateginius projektus klausimas“, – sakė A.Zuokas.

V.Sadauskui ne mažiau abejonių kelia ir vandenilio autobusų kryptis. Numatyta statyti vandenilio gamyklą ir pirkti autobusus, nors ši technologija yra viena brangiausių, reikalaujanti brangios ir rizikingos infrastruktūros. Be to, kitų miestų patirtis rodo, kad tokios sistemos patikimumas realiomis sąlygomis tiesiog neveikia.

Biurokratų skaičius didėja

Dar viena sisteminė problema – auganti biurokratija. Statybos leidimų procesai išlieka lėti, sudėtingi ir dažnai grindžiami popierinėmis procedūromis. Tai reiškia, kad miestas realiai stabdo savo paties ekonominį augimą.

Elektroninė leidimų sistema galėtų iš esmės pakeisti situaciją: sutrumpinti terminus, mažinti biurokratinius barjerus, skatinti investicijas, sukurti tūkstančius darbo vietų ir reikšmingai padidinti miesto pajamas.

„Šiandien Vilnius plečia administravimo apimtį, etatų skaičių ir biurokratams reikalingų patalpų skaičių. Bet tai nėra augimas, kuris kurtų greitesnį miestą ar geresnes paslaugas gyventojams.

Švietimo srityje situacija taip pat rodo prioritetų stoką. 2021 metais buvo žadėta iki 2025-ųjų pastatyti aštuonias naujas mokyklas, tačiau realybėje turime vieną naują gimnaziją Pilaitėje“, – sakė V.Sadauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:41239697]]

Beveik pusė miesto biudžeto – švietimui

2026 metų sostinės biudžetas siekia 1,749 mlrd. eurų ir yra 187,8 mln. eurų, arba 12 proc., didesnis nei 2025 metų biudžetas.

2026 m. švietimui skirta 849,3 mln. eurų, arba 48,6 proc. visų asignavimų. Didžioji dalis švietimo biudžeto tenka sostinės ugdymo įstaigoms išlaikyti. Investicijoms į švietimo įstaigų infrastruktūrą skiriama 17,83 mln. eurų, dar 9 mln. eurų – švietimo įstaigų remontui.

Judumo sričiai šiais metais skiriama 206,4 mln. eurų. Didžiausias finansavimo augimas tenka patogesniam viešajam transportui – tam papildomai numatyta beveik 36 mln. eurų.

Numatytas ir miesto gatvių atnaujinimas – didžiausi projektai apima Džiaugsmo, Ozo, Ukmergės ir Siesikų gatvių rekonstrukciją, taip pat Savanorių prospekto remontą ir Vokiečių gatvės sutvarkymą.

Aplinkos ir miesto plėtros programai teks 263,4 mln. eurų. 2026 m. planuojama naujai įrengti ar sutvarkyti 22 viešąsias erdves visame mieste – tam numatyta 17,67 mln. eurų, želdynų priežiūrai – papildomai 1,71 mln. eurų.

Korinėms dangoms automobilių stovėjimo aikštelėse skirta 13,04 mln. eurų, o renovuotų daugiabučių kiemams tvarkyti – 3,31 mln. eurų. Taip pat bus tęsiama dalyvaujamojo biudžeto programa „Dalyvauk! Vilnius“ – jos finansavimas didėja 505 tūkst. eurų.

Lėšos saugumo ir apsaugos sričiai siekia 33,1 mln. eurų.

Socialinei apsaugai 2026 m. sostinės biudžete skirta 148 mln. eurų.

Sveikatos ir sveikatingumo programai tenka 70,9 mln. eurų.

Kultūros sričiai šiais metais skirta 35,9 mln. eurų. Kapitaliniam Vilniaus rotušės remontui numatyta 2,4 mln. eurų, Kirdiejų rūmų Barboros Radvilaitės g. pritaikymui Vilniaus miesto muziejui numatyta 2 mln. eurų, o Nacionalinės koncertų salės projektui – 10,1 mln. eurų.

Rekordiniam sostinės biudžetui – rimta kritika: baksnoja į nesprendžiamas miesto problemas Vilnius toliau skęsta spūstyse