Sukruto ir Europa. Štai Amsterdamas priėmė sprendimą uždrausti iškastinio kuro produktų ir paslaugų reklamą visose viešosiose erdvėse. Tai pirmas tokio masto draudimas pasaulyje, apimantis skrydžių, kruizų, benzininių ir dyzelinių automobilių reklamas. Miestas argumentuoja, kad reklama, skatinanti didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dalį generuojančius produktus, nebėra suderinama su klimato tikslais. Šis sprendimas jau vertinamas kaip lūžio taškas, nes analogiškų ribojimų gali imtis ir kiti miestai bei valstybės.
Dar viena klimato aktyvistus džiuginanti žinia – balandžio 28–29 dienomis Kolumbijoje numatoma pirmoji tarptautinė konferencija dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo. Apie ją paskelbta pernai, COP30 viršūnių susitikime Belemo mieste Brazilijoje, o renginį kartu su Kolumbija organizuoja Nyderlandų vyriausybė. Konferencijos vieta – Santa Marta, vienas pagrindinių Kolumbijos anglies eksporto uostų – pasirinkta neatsitiktinai. Tikimasi, kad ši konferencija taps reikšmingu žingsniu link pasaulinės Iškastinio kuro neplatinimo sutarties. Anglis, kaip žinia, yra kone taršiausia iškastinio kuro rūšis.
Kinijoje ir Indijoje – anglies vartojimo pikas?
Vis dėlto politiniai sprendimai ir tarptautinės iniciatyvos yra tik viena medalio pusė. Norint suprasti, ar pasaulis iš tiesų juda link iškastinio kuro atsitraukimo, būtina pažvelgti į realius vartojimo duomenis. Būtent čia išryškėja dar viena svarbi tendencija – pokyčiai Kinijoje ir Indijoje, dviejose didžiausiose anglies vartotojose.
„Carbon Brief“ duomenys rodo, kad sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir gilėjant elektrifikacijai, pernai pirmą kartą nuo 1973 metų anglies suvartojimas Kinijoje ir Indijoje mažėjo. „Politico Forecast“ užsimena, kad Kinijoje galėjo pradėti mažėti ir suminės metinės ŠESD emisijos, nors tikslūs duomenys dar nepaskelbti.
Mokslininkai atsargiai vertina prielaidą, kad pasaulis jau pasiekė iškastinio kuro vartojimo piką. Globalūs emisijų duomenys pateikiami su kelių metų vėlavimu, o istoriškai emisijos po trumpalaikių kritimų vėl augdavo. Analitikų vertinimu, nors anglies generuojama tarša mažėja, naftos ir dujų – toliau auga.
Tarptautinės energetikos agentūros ataskaita skelbia, kad pasaulinis anglies vartojimas piką jau pasiekė arba pasieks netrukus, tačiau naftos pikas numatomas tik apie 2030-uosius, o dujų – apie 2035-uosius. Pesimizmą stiprina ir geopolitiniai veiksniai, tarp jų – JAV vidaus politika, kuri pastaraisiais metais silpnino tarptautinį klimato režimą ir mažino pasitikėjimą, kad valstybės imsis ambicingesnių veiksmų.
Kitokia „norinčiųjų koalicija“
Optimizmą atskiedžia solidi dozė negatyvių naujienų ir neišsipildžiusių lūkesčių. Antai COP30 viršūnių susitikimas 2025 m. lapkritį vėl baigėsi be konkretaus veiksmų plano dėl iškastinio kuro atsisakymo. Dalis valstybių toliau didina anglies, naftos ir dujų gavybą, o subsidijos iškastiniam kurui išlieka milžiniškos.
Būtent tokia JT procesų stagnacija ir paskatino ambicingiausias valstybes ieškoti alternatyvių kelių. Todėl žvilgsniai krypsta į Kolumbiją, kur balandį rengiama konferencija siekia suburti vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“ – šalis, pasirengusias judėti greičiau, nei leidžia lėti JT mechanizmai.
Tikimasi, kad tokia koalicija įgalins Iškastinio kuro neplatinimo sutarties rengimą; tame jau dalyvauja apie dvidešimt šalių, daugiausia iš Ramiojo vandenyno regiono. Politinę paramą jau yra išreiškusios Prancūzija, Airija, Portugalija ir Kanados Britų Kolumbijos provincija. Europos Parlamentas 2022 m. priėmė rezoliuciją, kuria palaiko Iškastinio kuro neplatinimo sutarties idėją ir ragina ES valstybes ją svarstyti.
Be politinių ir teisinių diskusijų, Kolumbijoje daug dėmesio bus skiriama socialiniams bei ekonominiams teisingo atsitraukimo nuo anglies, naftos ir dujų aspektams. Čia bus kalbama apie tai, kaip užtikrinti, kad pereinant prie švaresnės energetikos nenukentėtų anglies ir naftos regionuose gyvenančios bendruomenės, kokių garantijų reikia darbuotojams, prarandantiems darbo vietas, ir kaip valstybės gali finansuoti ekonominę transformaciją socialiai teisingu būdu.
Todėl platesniame kontekste Niujorke vykstančios derybos dėl „Climate Damages Tax“ ir Amsterdamo sprendimas uždrausti iškastinio kuro reklamą tampa aiškiais signalais, kad pasaulis ieško naujų, griežtesnių ir labiau įpareigojančių priemonių. Nors iškastinio kuro vartojimo pikas dar gali būti nepasiektas, politiniai sprendimai rodo, kad spaudimas pramonei ir valstybėms tik stiprės. Klimato aktyvistams tai dar vienas ženklas, kad negalima prarasti vilties.