Žiemos uostas Žirmūnuose permainas turėjo pasitikti dar 2008-aisiais, bet jų sulauks tik kitąmet.
Prieš aštuoniolika metų žiemos uosto rekonstrukcijai buvo žadama 340 tūkst. eurų ES parama, dabar savivaldybė jį tvarkys už savo lėšas.
Mat šalia pakrantėje užvirs gyvenamųjų namų kvartalo statybos. Jos, beje, kaip ir žiemos uosto rekonstrukcija, sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.
Prakalbo apie galimybę Vilniui tapti tikru metropoliu: įvardijo, kaip tai galėtų atrodyti
Žada net įrengti tualetą
Žiemos uosto teritoriją savivaldybė žada tvarkyti etapais, prisitaikant prie realių miesto ir laivybos poreikių.
Pirmiausia planuojama sutvarkyti šiaurinę žiemos uosto dalį ir joje įrengti pagrindinius uosto elementus. Numatyta išvalyti ir pagilinti akvatorijos dugną, sutvirtinti krantus, įrengti kietą krantinę, prie kurios galėtų privažiuoti mobilusis kranas, bei pontonines prieplaukas švartavimuisi.
Taip pat numatoma įrengti kietos dangos aikštelę su stovėjimo vietomis, pritaikytomis automobiliams su priekabomis, elektros ir geriamojo vandens prijungimo taškus, apšvietimą, vaizdo stebėjimo sistemą.
Susiję straipsniai
Kad uoste laiką galėtų leisti šią vietą pamėgę žvejai, bus pastatytas tualetas, įrengti mažosios architektūros elementai.
Čia taip pat siekiama sukurti rekreacinę erdvę gyventojams – pusiasalyje įrengti vietą mobiliai kavinei, kokybiškiau prižiūrėti želdinius.
Pasigirdo kritikos balsų
Savivaldybė uosto projektavimo ir rangos darbų įgyvendinimą pavedė „Grindai“. Bendrovė ruošiasi artimiausiu metu paskelbti projektavimo ir rangos pirkimą.
Planuojama, kad sutvarkytas uostas galėtų pradėti veikti nuo 2027 metų pabaigos.
Nors projektinių pasiūlymų viešinimas dar neprasidėjo ir oficialiai teikti pastabas anksti, aktyvesni vilniečiai jau ėmė bruzdėti prieš žiemos uosto rekonstrukciją.
Pasiūlė neužmiršti saiko
Kalbėdama apie pertvarkas prie Neries miesto antropologė Jekaterina Lavrinec karčiai juokavo, kad nedraugiškiausio gamtai Vilniaus mero titulas neabejotinai priklauso Valdui Benkunskui už ryžtą Neries gamtines pakrantes sukaustyti automobilių stovėjimo aikštelėmis, privažiavimo keliais, daugiabučiams skirtomis komunikacijomis.
„Ir visa tai siaurame gamtos ruože, kuris jau suspaustas urbanizacijos“, – pabrėžė ji.
Susipažinusi, kaip ketinama pertvarkyti žiemos uostą, J.Lavrinec priminė, kad aplink jį – želdynai: „Kai neužmirštant saiko, o ne industriniu mastu, teritorija gali ir laivus priglausti, ir gamtai likti vietos.
Juk čia gausu šikšnosparnių ir paukščių, šiltais vakarais dar gali išgirsti lakštingalų, lankosi prie Neries stirnos, gyvena bebrai. Bet svarbiausia suvokti, kad tai labai siauras gamtinis ruožas tarp triukšmingo miesto ir upės.“
Kraštovaizdžio architektūrą studijuojančio Deivido Jokubauskio nuomone, radikalių permainų, kaip planuojama, uostui nereikėtų: „Užsukęs čia jautiesi ir mieste, ir ne mieste. Planuojant pertvarkas šito nereikėtų pamiršti. Reikia džiaugtis, kad Vilniuje dar yra tokių natūralios gamtos kampelių, saugoti juos.“
Reikia tiktai pagilinti
Projektinių pasiūlymų dar nėra, bet vienas Vilniaus architektas neabejojo, kad aplink žiemos uostą atsiras daug betono: „Ką reiškia pažadas, kad patekti į laivus bus lengviau? Vadinasi, atsiras betono krantinė, betoniniai takai.
Nors dabar žiemos uoste daug netvarkos, savininkai kažkaip sugeba sutalpinti laivus. Nemanau, jog laivyba Neryje artimiausiu laiku taip suklestės, laivų tiek padaugės, kad jiems žiemos uoste bus per ankšta.“
Vieną laivą uoste saugantis vilnietis „Sostinei“ sakė girdėjęs apie planus rekonstruoti žiemos uostą. Jis pritarė, kad uostą reikėtų pagilinti, nes dabar jis yra aukščiau upės vagos, bet kitus krantų tvarkymo darbus galėtų atlikti patys laivų savininkai.
Anot pašnekovo, žiemos uostas traukia ne tik poledinės žūklės mėgėjus. Žvejus jis visus pažįsta. O sutemus uoste renkasi romantikos mėgėjai.
Glaudžiasi nuo ledonešių
Savivaldybės užsakymu „MASH Studio“ parengė žiemos uosto galimybių studiją. Nuspręsta įgyvendinti bazinį uosto atnaujinimo scenarijų.
Jis leis atkurti uosto funkciją nekeičiant galiojančio detaliojo plano, užtikrins dabartinius laivybos poreikius ir sudarys prielaidas nuosekliai uosto plėtrai ateityje, jei toks poreikis iškiltų.
Vasarą upėje verda aktyvus gyvenimas – keleivius plukdo laivai, krantinėse švartuojasi plūduriuojančios kavinės.
Tačiau atėjus šalčiams nei laivų, nei pontonų upėje nelieka.
„Pasibaigus navigacijos sezonui upės vagoje negali likti plūduriuojančių objektų, nes didėja potvynių ir ledonešio tikimybė, o tai reiškia, kad prišvartuoti laivai ir prieplaukos gali būti nuplauti ir pažeisti krantinių infrastruktūrą, tiltus“, – aiškino savivaldybės Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis.
Todėl uosto įlankoje didieji laivai glaudžiasi nuo srovės ir judančio ledo. O mažesni laiveliai, taip pat ir savivaldybei priklausantys elektriniai laivai, yra iškeliami ir išvežami saugoti.
Vardijo, ko dar trūksta
Tarpukariu įkurtas žiemos uostas ilgus metus buvo neįregistruotas ir niekam nepriklausė, todėl buvo menkai prižiūrimas. Akvatorija ilgą laiką nevalyta ir uždumblėjusi, prie vandens patekti sudėtinga, o uostui būtinos infrastruktūros – sutvirtintų krantų, slipo – įrangos laivams ant kranto iškelti ir apžiūrėti, techninių zonų, inžinerinių tinklų – čia paprasčiausiai nėra, taigi nėra ir sąlygų saugiam ir patogiam švartavimuisi.
„Dėl to, kad uždumblėjęs uostas yra aukščiau upės vagos, laivų kapitonams tenka laukti potvynių, kad į jį įplauktų“, – pasakojo I.Karužis.
Nors teritorijoje laikomi pavieniai laivai ir pontoniniai objektai, uoste nėra bendros sistemos – kiekvienas operatorius sprendimus priima savarankiškai, nėra nustatytų švartavimosi vietų, todėl čia telpa tik dalis Neryje plaukiojančių laivų.
Planus kūrė ir anksčiau
Žiemos uostas buvo iškastas 1925–1927 metais. Laivyba Neryje per ilgus dešimtmečius taip ir nesuklestėjo, tačiau prieš aštuoniolika metų Vilnius buvo atsidūręs per žingsnį nuo ambicingo plano įgyvendinimo.
2007 metų gegužę buvo paskelbta, o savivaldybės taryba pritarė 9,2 hektaro teritorijos prie Žirmūnų žiemos uosto detaliojo plano konceptualiajai daliai.
Tada buvo numatyta projektuoti stacionarią prieplauką, administracines ir komercines, vandens kelio priežiūros patalpas, mažųjų laivų saugojimo aikštelę – elingą, degalinę laivams, krano aikštelę laivams iškelti, krantinę.
Tada planuota sostinėje sukurti turistinį vandens kelią Neries upe, kuriam būtų skirtas žiemos uostas ir šešios prieplaukos. Turistinis vandens kelias Neries upe turėjo tęstis nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto.
Tačiau laikas bėgo, o turistinis kelias Neries upe net nebuvo pradėtas, nors jam savivaldybė galėjo gauti ir europinę paramą.
Miesto plėtrai – kritikos strėlės
Žiemos uosto rekonstrukcija pajudėjo į priekį po to, kai pasigirdo apie planus šalia esančioje 1,02 hektaro teritorijoje statyti daugiabučius gyvenamuosius namus.
Šis projektas jau pavadintas brutalia invazija Neries pakrantėje.
Miesto planavimo specialistas G.Tiškus apgailestavo, kad jau parengtas teritorijos detalusis planas.
Nei jame, nei projektiniuose pasiūlymuose apie savivaldybės tarybos prieš dešimtmetį patvirtintą Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialųjį planą neužsimenama.
Šis dokumentas buvo ignoruojamas ir suteikiant leidimą detaliajam planui rengti.
„O kaip dėl galiojančio Bendrojo plano šlaitų apsaugos reglamento, gamtinio karkaso ir apribojimų? Ar Vilniaus plėtra pasiekė dugną, ar dar ne?“ – klausė G.Tiškus.