Muitai biudžetą papildė 150 mlrd. dolerių
Nuo tada, kai Trumpas įžengė į Baltuosius Rūmus, vidutiniai JAV taikomi muitai importuojamoms prekėms pakilo nuo 2,5 proc. iki maždaug 17 proc. Tai yra aukščiausias lygis nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų. Paskelbtas teismo sprendimas taikomų muitų dydį turėtų sumažinti maždaug perpus. Taip yra todėl, kad sektoriniai muitai, tokie kaip muitas aliuminiui, geležiai ar automobiliams – teismo sprendimo nėra paveikti.
Ir nors prezidentas apie muitus kalba kaip apie išvaduosiančius nuo dešimtmečius trukusios nesąžiningos prekybos gniaužtų ir pabrėžia jų teigiamą naudą, muitų įtaka JAV ekonomikai realybėje yra mažiau džiaugsminga. Susilpnėjusi darbo rinka, infliacija ir toliau laikosi šalia 3 proc. ribos, o gyventojų pasitikėjimo rodiklis tebesimatuoja rekordines žemumas. Nerimo ženklų, kad gyventojai susiduria su sunkumais, yra ir daugiau – pavyzdžiui, vėluojamų grąžinti paskolų yra daugiausia nuo pat 2009 m. krizės.
Susiję straipsniai
Muitai yra papildomi mokesčiai, kuriuos galiausiai didžiąja dalimi tenka padengti patiems importuotojas – neseniai paskelbtas Niujorko Centrinio Banko tyrimas parodė, kad apie 90 proc. visų muitų sumokėjo patys JAV verslai ir gyventojai. O sumokėta suma yra įspūdinga – skaičiuojama, kad šie mokesčiai biudžetą jau papildė maždaug 150 mlrd. dolerių. Šis pajamų šaltinis yra ypač reikalingas augant JAV skolai, kuri jau viršijo 100 proc. nuo bendro vidaus produkto. Negana to, skola sparčiai augs ir toliau – dar pernai priimtas mokesčių paketas prisidės prie mažesnio mokesčių surinkimo, ypač iš turtingųjų.
Nors aukščiausias teismas ir nenurodė kaip ir kiek šių surinktų pajamų turi būti grąžinta, tikėtina, kad didelė dalis šių lėšų turės būti kompensuota. Tiesa, šis procesas gali trukti ne vienerius metus.
Neapibrėžtumas dėl muitų niekur nedings
Kur kas mažiau rožinė nei Trumpo piešiama realybė ir ribota muitų nauda nereiškia, kad Trumpas žada keisti savo vykdomą prekybos politiką ir jau tą pačią dieną paskelbė įvesiantis universalų 10 proc. muitą visoms šalims. Kitą dieną paskelbė didinantis jį iki 15 proc. Aukščiausiojo teismo sprendimas reiškia, kad prezidentas nebegali naudotis vienašališku nepaprastosios padėties ekonominių įgaliojimų įstatymu kaip iki šiol, o turi remtis ir ieškoti kitų galios šaltinių. Vienas toks yra dar aštuntajame dešimtmetyje priimta nuostata, kuri leidžia muitus pasaulio šalims padidinti iki 15 proc., bet tik laikinai, iki 150 dienų.
Ši nuostata prezidentui duos laiko apgalvoti kitus ėjimus. Visgi, tikėtina, kad ir po šių 150 dienų muitai mažesne ar didesne apimtimi išliks, o protekcionistinė prekybos politika bus atstatyta. Tiesa, verslui ir šalims tai reiškia tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo, kai nebus tiksliai žinoma kokie ir kokiam laikui muitai yra taikomi.
Kas laimi, o kas pralaimi?
Kai kurioms šalims šis teismo sprendimas yra geros naujienos. Pavyzdžiui, Kinija, Brazilija ar Kanada, kurioms taikomas 20–40 proc. muitas, iš šio sprendimo gali laimėti. Indija, kuri šiuo metu su JAV administracija derasi dėl prekybos susitarimo, taip pat gali tikėtis geresnių susitarimo sąlygų ir derybinių pozicijų.
Kitos šalys, tokios kaip Europos Sąjunga ar Jungtinė Karalystė, atvirkščiai, iš šio sprendimo, tikėtina, daugiau pralaimės nei laimės. Taip yra todėl, kad muitai Europai itin svarbiuose sektoriuose, pavyzdžiui, aliuminio ar automobilių, lieka galioti ir po penktadienį priimto teismo sprendimo. Kita vertus, Jungtinei Karalystei nuo šios pradėsiantis galioti 15 proc. importo muitas yra didesnis nei anksčiau sutartas 10 proc. mokestis. Tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė nuo šiol turės susitaikyti su tokiomis pat sąlygomis, kokias turi ir kitos šalys.
Tikėtina, kad baimė dėl galimų JAV sankcijų kitose srityse, pavyzdžiui, gynybos bendradarbiavimo, gali atgrasyti Europos šalis nuo iniciatyvų peržiūrėti esamus prekybos susitarimus.
Kaip tai paveiks Lietuvos verslą?
Didelės tiesioginės įtakos Lietuvos ar ES šalių verslams, kurie jau turėjo išmokti gyventi su neapibrėžta ir besikeičiančia JAV politika, nematysime. Gali būti, kad netolimoje ateityje išgirsime ir daugiau perspėjimų dėl muitų atskiriems sektoriams.
JAV išlieka pakankamai svarbi Lietuvos prekybos partnerė, į kurią keliauja maždaug 6 proc. visų Lietuvoje pagamintų eksportuojamų prekių. Taigi, verslai, norėdami ir toliau eksportuoti prekes į JAV, turės susitaikyti su daug chaoso ir neapibrėžtumo žadančia politika. Nepaisant laukiančio chaoso, šis sprendimas suteikia vilties, kad vienašališka prezidento prekybos politika bus pristabdyta.