„Alternatyvūs biokuro tiekimo šaltiniai leidžia sumažinti kainų svyravimų riziką ir užtikrinti stabilesnes sąlygas tiek šilumos gamintojams, tiek vartotojams.
Todėl kiekvienas sprendimas, kuris padeda išvengti staigių biokuro kainų šuolių, tiesiogiai prisideda prie stabilesnių šildymo sąskaitų gyventojams“, – sako energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
VKJ vadovas Mantas Burokas teigia, kad sprendimas atsigręžti į Latvijos rinką buvo būtinas dėl per šalčius Lietuvoje sparčiai augusių biokuro kainų. Šiuo metu situacija lieka įtempta.
Susiję straipsniai
„Matydami vis labiau įkaistančią Lietuvos SM3 biokuro rinką, įvertinome alternatyvių šaltinių būtinybę. Todėl pirkimus Latvijoje tęsiame ir toliau: šiuo metu jau turime nupirkę keturis papildomus krovinius, o po vasario 24-os dienos prekybos sesijos jų bus dar daugiau.
Ši alternatyvi rinka pasiteisina net ir įvertinus papildomas logistikos sąnaudas, nes leidžia stabilizuoti situaciją ir išlaikyti konkurencingas kainas likusiai šildymo sezono daliai“, – pabrėžia M. Burokas.
Atvykęs sąstatas iškraunamas 5 hektarų ploto biokuro aikštelėje. Kartu su trimis siloso talpyklomis ir papildoma sandėliavimo infrastruktūra ši aikštelė leidžia sukaupti tiek biokuro, kiek pakanka vienam žiemos mėnesiui stabiliai jėgainės veiklai.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją, o nuo 2023 m. veikianti biokuro jėgainė kasmet panaudoja apie 500 tūkst. tonų biokuro, reikšmingai prisidėdama prie patikimo ir tvaraus sostinės šilumos tiekimo.