Berlynas ir Pekinas nori stiprinti dešimtmečius besitęsiančius ekonominius ryšius tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė pasaulinį chaosą savo muitų įvedinėjimais ir kitais padrikais užsienio politikos žingsniais.
Tačiau tikimasi, kad F. Merzas trečiadienį per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu taip pat pabrėš Vokietijos ir Europos interesus, be kita ko, paragindamas jį daryti spaudimą Kinijos sąjungininkei Rusijai, kad ši nutrauktų karą Ukrainoje.
Kinija, antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, praėjusiais metais aplenkė JAV ir tapo didžiausia Vokietijos prekybos partnere, tačiau Berlynas šią Komunistų partijos valdomą valstybę taip pat laiko sistemine Vakarų varžove.
Susiję straipsniai
F. Merzas – dar vienas iš Vakarų šalių lyderių, pastaraisiais mėnesiais siekusių Pekino palankumo, šalia JK premjero Keiro Starmerio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Kanados premjero Marko Carney. Visi jie gręžiasi nuo nenuspėjamos politikos, kurią vykdo D. Trumpas, pats atvyksiantis į Kiniją kovo 31 d.
Penktadienį F. Merzas sakė, kad vyksta į Pekiną su didele verslo delegacija iš dalies dėl to, kad nuo eksporto priklausomai Vokietijai reikia „ekonominių ryšių visame pasaulyje“.
„Tačiau nereikėtų turėti iliuzijų“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad Kinija, kaip JAV varžovė, dabar „reikalauja teisės įvesti naują daugiašalę tvarką pagal savo taisykles“.
Netrukus po nusileidimo F. Merzas susitiko su premjeru Li Qiangu prabangioje Pekino Didžiojoje liaudies salėje, kur abiejų šalių atstovai pasirašė susitarimus ir memorandumus, be kita ko, dėl klimato kaitos ir aprūpinimo maistu.
F. Merzas pabrėžė santykių stiprinimo svarbą, tačiau pridūrė, kad „turime labai konkrečių rūpesčių dėl mūsų bendradarbiavimo, kurį norime pagerinti ir padaryti sąžiningą“.
Aiškiai darydamas užuominą apie JAV, Li pažymėjo, kad „kai kuriose šalyse ir regionuose įsitvirtino ir net įsivyravo vienašališkumas bei protekcionizmas“.
„Tokiomis aplinkybėmis Kinija ir Vokietija, kaip dvi didelę įtaką turinčios pasaulio ekonomikos, turėtų... kartu saugoti daugiašališkumą ir laisvąją prekybą“, – sakė Li.
Xi vadovaujama Kinija tapo kur kas kategoriškesnė pasaulinėje arenoje, sustiprino savo kariuomenę, pabrėžė pretenzijas į savarankiškai valdomą Taivaną ir griežtai atmeta kritiką dėl žmogaus teisių padėties.
Demonstruodamas savo galią įtampos laikotarpiu, Pekinas apribojo itin svarbių mineralų eksportą. Jie naudojami įvairiems produktams gaminti – nuo mikroschemų ir vėjo turbinų iki elektromobilių baterijų bei ginklų sistemų.
Praėjusiais metais Pekinas, kilus ginčui su Nyderlandų vyriausybe, laikinai sustabdė „Nexperia“ mikroschemų eksportą į Europą.
Apskritai Europos verslininkai skundžiasi, kad Kinija, kurios vidaus paklausa maža, užtvindo Europą prekėmis, pigiomis dėl valstybės subsidijų ir nuvertintos valiutos.
Vokietijos prekybos su Kinija deficitas praėjusiais metais pasiekė rekordinį 89 mlrd. eurų lygį.
„Sisteminė konkurencija“
Kadangi D. Trumpas sukėlė nerimą tiek sąjungininkams, tiek varžovams, Kinija stengiasi pasirodyti kaip patikima partnerė ir daugiašalės tvarkos gynėja.
Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi šį mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje F. Merzui sakė, kad Pekinas tikisi pakelti ryšius „į naują lygį“ ir nori, kad Vokietija būtų „stabilizuojantis strateginių santykių inkaras“ Europos Sąjungoje.
Prie F. Merzo, kaip ir jo pirmtakų Angelos Merkel ir Olafo Scholzo laikais, prisijungė verslo lyderiai, įskaitant automobilių milžinių „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes“ vadovus.
Ketvirtadienį F. Merzas apsilankys Pekino Uždraustajame mieste, vėliau – „Mercedes“ gamykloje, kur jam bus parodytos autonominio valdymo transporto priemonės.
Po to kancleris vyks į dirbtinio intelekto centrą Hangdžou, kur aplankys robotikos grupę „Unitree“ ir Vokietijos turbinų gamintoją „Siemens Energy“.
Vokietijos įmonės pateikė F. Merzui darbų, kuriuos reikia atlikti kelionės metu, sąrašą.
„Tikimės, kad kancleris aiškiai kalbės apie tokias problemas kaip pertekliniai pajėgumai, konkurencijos iškraipymai ir svarbiausių žaliavų eksporto kontrolė“, – sakė Vokietijos pramonės federacijos atstovas Wolfgangas Niedermarkas.
Vokietijos ir Europos bendrovės Kinijoje ne tik „konkuruoja su itin novatoriškomis Kinijos įmonėmis“, bet ir veikia „valstybės skatinamos sisteminės konkurencijos“ sąlygomis.
Pasak jo, F. Merzas turėtų pasisakyti už „struktūrines reformas, kuriomis būtų stiprinama vidaus paklausa ir sudaromos sąžiningesnės konkurencinės sąlygos“ Kinijoje, perspėdamas, kad, nesant pokyčių, kils „naujų prekybos konfliktų su ES“.