Įtampa Irane įkaitino rinkas: neatmeta, kad degalų kaina galėtų kilti iki 2,3–2,5 euro

Kaip naujienų portalui Lrytas teigė „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, rinka, matydama pajėgų kaupimą, kažkiek reagavo ir anksčiau – nafta jau kelias savaites brango.

Po savaitgalio atsidarius rinkoms, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo net iki 82 dolerių, visgi, atslūgus pirminei baimei, nafta atpigo iki 78 dolerų/barelį. „Pirmadienio rytą pradžioje matėme didelį kainų šuolį, po to baimė atslūgo – dabar nafta kainuo 78 JAV dolerius už barelį ir yra 7,5 proc. brangesnė nei buvo penktadienį. Nuo metų pradžios nafta pabrangusi apie 30 proc.“, – skaičiavo V. Šimkus.

Jo vertinimu, kol kas rinkose reakcija švelni, tačiau svarbu karo veiksmų trukmė – kelias savaites ar mėnesius trunkantis konfliktas turės platesnių pasekmių.

Vis dėlto, V. Šimkaus vertinimu, nors sutrikdžius naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį naftos rinkos balansas bus pažeistas, situacija nėra dramatiška – ekstremalios energetikos krizės scenarijus nepiešiamas.

„Greičiau turėsime kelias savaites trunkančius energijos tiekimo sutrikimus, reikės panaudoti dalį naftos rezervų, pakeisti prekybos kelius, daugiau eksportuoti per Raudonąją jūrą ir panašiai. Kol kas tai – padidėjusios rizikos, bet ne ekstremalių sukrėtimų scenarijus“, – komentavo pašnekovas.

Jo nuomone, esminis faktorius – konflikto trukmė.

Jeigu jis apsiribos keliomis savaitėmis, poveikis greičiausiai bus pakankamai nuosaikus. Jeigu konfliktas tęstųsi ilgiau nei mėnesį, naftos logistika taptų sudėtingesnė, ypač Saudo Arabijai ir kitoms šalims būtų sunkiau eksportuoti naftą. Tuomet, V. Šimkaus teigimu, matytume didesnį poveikį energetikos kainoms, o vėliau ir kitoms sritims – platesnei ekonomikai bei infliacijai.

Jeigu konfliktui užsitęsus tiekimas per Hormūzo sąsiaurį būtų visiškai paralyžiuotas, jei tai paveiktų ir kelius per Raudonąją jūrą, turėtume bent trumpalaikį naftos kainos šuolį virš 100 dolerių už barelį.

„Tačiau reikia įvertinti, kad naftos rinka – labai pasikeitusi: naudojami skalūnai, atsinaujinanti energetika. Artimųjų Rytų svarba per pastaruosius dešimtmečius sumenkusi.

Jeigu prisimintume 2011 m., kai nafta buvo pabrangusi virš 100 dolerių, šiandien, dėl bendro kainų lygio pokyčio, kad ekonominis efektas būtų ekvivalentus, nafta turėtų kainuoti virš 200 dolerių. Esame labai toli nuo to“, – portalui Lrytas komentavo „Swedbank“ atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis konflikto efektas – naftos kaina ir infliacija. Jeigu nafta pakiltų virš 100 dolerių, tai galėtų maždaug 1 proc. paspartinti infliaciją Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Tokiu atveju centriniai bankai galbūt pristabdytų palūkanų normų mažinimą.

Poveikį matome ir finansų rinkose – investuotojai perka saugesnes turto klases, brangsta doleris, brangsta auksas, perkamos saugios valstybės obligacijos, šiek tiek išsiparduodamos akcijos.

„Ilgesnis ir stipresnis poveikis būtų matomas tik tuo atveju, jei naftos kaina reikšmingai išaugtų ir tai persiduotų galutinėms vartotojų kainoms. Dabartinis naftos brangimas nėra pakankamas, kad turėtų destruktyvų poveikį ekonomikai.

Kalbant apie auksą, jis brangsta nežymiai – apie vieną procentą. Tai – normali reakcija. Rinkų reakcija apskritai yra pakankamai nuosaiki, nedramatiška – matome standartinį rizikos mažinimą, bet ne paniką“, – vertino pašnekovas.

Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, pagrindinės OPEC+ (Naftą eksportuojančių šalių organizacija) narės sekmadienį, kovo 1 d., paskelbė apie didesnį nei tikėtasi gavybos kvotų padidinimą po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių Teheranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų Artimuosiuose Rytuose.

Aljanse susiformavusi aštuonių narių grupė (angl. Voluntary Eight, V8), kuriai priklauso pagrindinės naftos gamintojos Saudo Arabija ir Rusija, taip pat kelios Persijos įlankos valstybės, nukentėjusios nuo Teherano raketų smūgių, pranešė, kad susitarė dėl „gavybos koregavimo“ 206 tūkst. barelių per dieną.

„Šis pakeitimas įsigalios balandžio mėnesį“, – sakoma jų pareiškime.

Tekste konflikto Irane protrūkis nėra aiškiai minimas. Didinimo priežastimi nurodytos „stabilios pasaulio ekonomikos perspektyvos ir dabartiniai sveiki rinkos pagrindai“.

Prieš savaitgalio susitikimą ekspertai prognozavo kuklesnį – 137 tūkst. barelių per dieną – didinimą.

Tačiau „Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas perspėjo, kad sutarto didinamo kvotų skaičiaus gali neužtekti siekiant išvengti Irano konflikto sukelto naftos kainų šuolio pirmadienį prasidėjus prekybai.

J. Leonas atkreipė dėmesį į galimybę, kad keršydamas Iranas gali taikytis į Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį vandens kelią, per kurį plukdoma beveik ketvirtadalis pasaulio jūra gabenamų naftos atsargų.

Irano revoliucinė gvardija susisiekė su laivais ir pranešė, kad sąsiauris uždarytas. Irano valstybinė televizija sekmadienį pranešė, kad sąsiauryje apšaudytas „neteisėtai“ praplaukti bandęs naftos tanklaivis, jis skęsta. Parodytame vaizdo įraše matomas degantis tanklaivis.

„Jei nafta negali judėti per Hormūzą, papildomi 206 tūkst. barelių per dieną labai menkai atpalaiduoja rinką“, – sakė J. Leonas, pridurdamas, kad „šiuo metu už gavybos tikslus svarbiau logistika ir tranzito rizika“.

Pasak jo, OPEC+ žingsnis „vargu ar nuramins rinkas“.

„Kainos reaguos į situaciją Persijos įlankoje ir laivybos srautus, o ne į santykinai nedidelį gavybos padidėjimą“, – teigė analitikas.

Be Rusijos ir Saudo Arabijos, OPEC+ V8 grupei priklauso Kuveitas, Omanas, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Pastarosios valstybės jau antrą dieną apšaudomos Irano.

Grupei taip pat priklauso Alžyras ir Kazachstanas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sekmadienį, kovo 1 d., prognozavo, kad pirmadienio, kovo 2 d., rytą „Brent“ nafta kainuos apie 85 JAV dolerius už barelį.

„Dar 2024. m. nafta svyravo tarp 70–90 JAV dolerių už barelį, tad kol kaina nepasieks 100 JAV dolerių už barelį ilgesniu laikotarpiu, tol kalbėti apie esminę neigiamą įtaka ekonomikoms nereikėtų“, – komentavo jis feisbuke ir išskyrė kelis svarbiausius momentus.

Naftos infrastruktūros Irane JAV ir Izraelio puolimas lyg ir nepalietė.

Irano atstovai teigia, kad sąsiaurio neblokuoja, tačiau normalu, kad vykstant tokiems kariniams veiksmams tanklaivių savininkai mažindami riziką ir atsižvelgdami į GPS trikdžius sustabdė savo laivus, kol situacija bus aiškesnė.

„Daugiausiai naftos iš Persijos įlankos šalių keliauja į Azijos valstybes. Kinija pastaraisiais mėnesiais gausiai pildė savo strateginį naftos rezervą (panašu, kad neatsitiktinai), o Saudo Arabija sparčiai didina eksportą (galbūt irgi neatsitiktinai). Todėl būtent joms dabartinis eismo per sąsiaurį sustojimas labiausiai sujauks naftos tiekimo grafikus“, – rašė T. Povilauskas.

OPEC+ sprendimą didinti naftos gavybą 200 tūkst. barelių per dieną jis vertino kaip minimalią, nes didesnė dalis Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų naftos keliauja per Hormūzo sąsiaurį (Saudo Arabija gali permesti tik dalį krovos per Raudonosios jūros terminalus) ir gali didinti gavybą, tik jeigu galės išplukdyti.

„Lietuva (tiksliau „Orlen Lietuva“) pernai apie 45 proc. naftos įsigijo iš Saudo Arabijos. Nežinau, ar nafta pasiekia Lietuvą iš Raudonosios jūros, ar Persijos įlankos terminalų, bet jeigu variantas antras, tiekimo grafikai irgi gali susijaukti.

Europos Sąjungos valstybėms Saudo Arabija yra penkta pagal dydį naftos importo partnerė, kas nėra kritinis dydis. Jeigu tiekimo grandinių trikdžiai užsitęstų, visada galima naudoti turimus strateginius rezervus“, – rašė ekonomistas.

V. Šimkaus vertinimu, OPEC+ pareiškimas svarbus dėl pasiųsto signalo, kad OPEC nori valdyti situaciją ir kad ji yra kontroliuojama. Be to, pasak investavimo stratego, nepaisant visko, pasaulyje yra naftos perteklius.

Tačiau šiuo metu problema – logistika: naftą sudėtinga pristatyti ten, kur jos reikia. Todėl gavybos didinimas trumpuoju laikotarpiu nebūtinai iš esmės išspręs situaciją.

„Žinoma, kai kurios OPEC šalys nėra tame regione ir gali iš dalies amortizuoti tiekimo sutrikimus. Tačiau pats aiškus signalas rinkai, mano manymu, padeda ją nuraminti. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu, kol vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, vien gavybos didinimas situacijos visiškai užglaistyti negali“, – sakė V. Šimkus.

Erikas Miliukas, degalų kainų palyginimo logistikos verslui startuolio „Unvero“ bendrakūrėjas, prognozavo, kad galimi du kainų scenarijai, kurie tiesiogiai priklausys nuo Irano veiksmų.

Pirmasis: jei Hormūzo sąsiauris nebus užblokuotas, matysime 15–20 proc. kainų šuolį dėl logistikos draudimo kaštų ir nežinomybės rinkoje. Tokiu atveju degalų kainos galėtų pasiekti 1,85–1,95 euro.

„Kodėl? Kiekvienas tanklaivis, plaukiantis pro Hormūzo sąsiaurį ar netoli Irano krantų, privalo būti apdraustas. Vykstant kariniams veiksmams, draudimo įmokos laivams gali išaugti net dešimtis kartų. Šiuos papildomus milijonus dolerių už kiekvieną reisą logistikos įmonės iškart įskaičiuoja į galutinę kuro kainą, kurią matome degalinėse“, – komentavo E. Miliukas.

Antrasis: jei Iranas nuspręs užblokuoti Hormūzo sąsiaurį, naftos kaina gali pasiekti rekordines aukštumas, o degalų kaina degalinėse gali kilti iki 2,3–2,5 euro.

„Hormūzo sąsiauris neturi realių alternatyvų. Uždarius jį, penktadalis pasaulio naftos lieka nepasiekiama, o Europa praranda savo kritinius naftos tiekėjus, kurie po 2022-ųjų tapo pagrindine alternatyva rusiškiems ištekliams“, – aiškino jis.

Priminsime, kad šeštadienį ryte įsiplieskęs konfliktas greitai plito. Tapo akivaizdu, kad operacija yra plataus masto, o Irano atsakas nediskriminuojamai palietė visas regiono valstybes. Atakuoti ne tik kariniai ir civiliniai objektai, tačiau nukentėjo ir Hormūzo sąsiauriu plaukiantys laivai. Šiuo sąsiauriu keliauja apie 20 proc. jūromis gabenamos naftos, daugiausia iš Saudo Arabijos, Irano, Irako ir kitų valstybių, daugiausia į Aziją.

Ilgą laiką buvo manoma, kad šio sąsiaurio uždarymas gali suduoti rimtą šoką pasaulio energetikos sistemai. Nors teoriškai sąsiauris nėra uždarytas, tačiau dėl brangstančio draudimo ir bazinio atsargumo laivyba faktiškai nevyksta.

Kaip pažymi „Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus, pagrindinės eksportuotojos pastaraisiais metais nemažai investavo į alternatyvius eksporto kelius, pavyzdžiui, per Raudonąją jūrą, o naftos atsargų lygis yra gana aukštas, tad rinka galėtų be didesnių pasekmių toleruoti keleto savaičių sutrikdymus.

„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė pranešime žiniasklaidai nurodė, kad, pasak skirtingų šaltinių, Iranas turi apie 160 – 200 mlrd. barelių įrodytų naftos rezervų, kas yra apie 10 – 12 proc. visų pasaulio atsargų. Kitaip tariant, beveik kas dešimtas dar neišgautas barelis pasaulyje yra Irane.

„Iranas nėra didžiausias dabartinis tiekėjas, tačiau jis turi milžinišką struktūrinę reikšmę. Jo eksportas itin koncentruotas – daugiau nei 90 proc. vyksta per Kharg Island terminalą. Geografiškai šalis yra strategiškai jautrioje vietoje – prie Hormūzo sąsiaurio.

O vien pats Hormūzo sąsiauris turi savo „matematiką“. Per šį sąsiaurį keliauja apie 20 mln. barelių per dieną, kas yra maždaug penktadalis pasaulio naftos produkcijos. Vien Saudo Arabija, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai per jį eksportuoja daugiau nei 13 mln. barelių per dieną. Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, tik 3,5–5,5 mln. barelių galėtų būti nukreipta alternatyviais vamzdynais.

Istoriškai net trumpalaikė įtampa šiame regione sukeldavo staigius naftos kainų šuolius. Jei konfliktas plėstųsi ir būtų ribojamas laivybos saugumas, pasekmės būtų platesnės nei vien kainos: išaugtų draudimo sąnaudos, padidėtų laivų fraktų kainos, sutriktų logistika, sumažėtų pasiūla“, – komentavo E. Džiugytė.

Per pastaruosius penkerius metus Irano žaliavinės naftos gavyba padidėjo apie 1,4 mln. barelių per dieną ir stabilizavosi ties 3,5 mln. barelių per dieną, o tai sudaro apie 3–4 proc. pasaulinės pasiūlos. Be to, šalis gamina apie 1 mln. barelių kondensato, kurio dalis eksportuojama, daugiausia į Kiniją.

„Akcijų indeksai iš pirmo žvilgsnio atrodo stabilūs, tačiau po apgaulinga kauke galimai rastume ne vieną pertemptą nervą. Tą patvirtina ir ryškios sektorių rotacijos, didelė kelių pagrindinių akcijų reikšmė indeksuose, o ką jau kalbėti apie netylančias kalbas apie būsimus burbulus.

Tačiau išorinis šokas, pavyzdžiui, staigus naftos kainos šuolis, galėtų suvienodinti judėjimą ir padidinti kainų svyravimus. Tokiu atveju dalis fondų būtų priversti mažinti riziką, o rinkos dinamika, tikėtina, greitai pasikeistų“, – sakė E. Džiugytė.

JAV ir Izraeliui savaitgalį pradėjus karinius veiksmus Irane, gamtinių dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 20 proc. baiminantis, kad dėl įsiplieskusio konflikto sumažės dujų tiekimas iš Persijos įlankos regiono, o ypač eksportas iš Kataro.

Olandijos TTF gamtinių dujų ateities sandoriai, laikomi Europos etalonu ir anksčiau pakilę 22 proc. dabar šoktelėjo iki 38,885 eurų, praneša „Elta“.

Nepaisant šio šuolio, gamtinių dujų kaina vis dar buvo žemesnė nei sausio mėnesį, atšiauriausių žiemiškų šalčių metu.