Ypatingų statinių kategorijai priskiriami statiniai beveik visada įgyvendinami kartu su patyrusių statybų techninės priežiūros specialistų pagalba.
Vis dėlto, kai tokių statinių kasmet daugėja, rinkoje vis dažniau keliami klausimai, kiek tokie projektai iš tiesų kainuos, kas atsakys už klaidas ir kokios pasekmės laukia, jei kritinės objekto sistemos neveiks.
Techniškai sudėtingesni statiniai – nuo pamatų iki elektros energijos ar gaisrinės sistemos
Susiję straipsniai
Kaip aiškina pastatų statybos ir energetikos projektus valdančios įmonės „Viconus“ partneris Darius Kvedaravičius, ypatingas statinys prasideda ne nuo pavadinimo dokumentuose, o nuo momento, kai viena ar kelios sistemos tampa sudetingesnės ir jų apimtis statinyje pasidaro didelė.
„Įsivaizduokite 100 butų daugiabutį. Jis įprastai turi apie 1,5 megavato elektros poreikį. Tuo metu duomenų centre vien tik rezervinės galios generatorius gali siekti virš 2 megavatų, o viena šiuolaikinė vėjo jėgainė generuoja nuo 5 iki 7 megavatų elektros. Tokie skaičiai aiškiai parodo, kad formaliai panašūs pastatai realybėje veikia visiškai skirtingose techninėse svorio kategorijose“, – lygina D. Kvedaravičius.
nuotr. Mantas Gudzinevičius
Be to, kaip pasakoja ekspertas, techniškai sudėtingesniame statinyje, tokiame kaip vėjo jėgainė, labai svarbūs gali būti pamatai – jų dydis ir konstrukciniai sprendimai tiesiogiai lemia viso įrenginio saugumą. Duomenų centruose kritinė tampa elektra, aušinimas ar gaisrinės sistemos, nes be jų pastatas negali funkcionuoti net trumpą laiką. Tokiais atvejais viena silpna grandis gali sukelti grandininę reakciją visame objekte.
Padidintas dėmesys – projektavimo etapui
Pasak D. Kvedaravičiaus, pastatai, kurių projektavimo, statybos ir priežiūros procesai yra gerokai sudėtingesni išskirtiniai tuo, kad juose projektavimo ar statybų metu padarytos klaidos beveik niekada nebūna lokalios. Viena klaida gali turėti įtakos ne tik visam pastatui, bet ir aplinkai.
„Kadangi šiuose objektuose kritinę reikšmę turi viena ar kelios sistemos, jei jos neveikia, tai neveikia ir visas objektas. Pavyzdžiui, jeigu duomenų centre atsiras projektavime ar statybose padarytos klaidos, gali būti, kad gyventojai negalės pasiekti „Sodros“, VMI ir kitų svarbių bazių. Sutrikimai gali būti jautrūs valstybės lygmeniu, tad šiais neramiais laikais patikimumo reikalavimai tokiuose reikšminguose objektuose vis labiau auga“, – pasakoja jis.
Būtent todėl, anot eksperto, labai svarbus yra projektavimo etapas, kur eliminavus galimų klaidų riziką, ženkliai didėja tikimybė, kad nesusipratimų nebus ir ateityje.
„Projektavimo etapas yra labai svarbus, nes jame suprojektuojame sąnaudas, pelną, kokybę, galų gale patį verslo modelį. Techniškai sudėtingesniuose statiniuose jis būna imlesnis, nes reikia suderinti daugiau dalių.
Pavyzdžiui, kai šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos ir inžineriniai tinklai užima daugiau vietos pastate. Projektavimo metu užmiršta linija brėžinyje gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų vėlesniame etape. Žinant dažną tokių statinių reikšmę valstybei, tai gali kainuoti kur kas brangiau“, – teigia D. Kvedaravičius.
Jis priduria, kad praktikoje tai dažnai reiškia, jog statybų metu tenka perorganizuoti statybos darbus, nes paaiškėja, kad sistemos netelpa, neįvertintos apkrovos ar sprendiniai neveikia realiomis sąlygomis.
Be to, pasak jo, svarbu suprasti, kad projektavimas nevyksta su vienu asmeniu, kaip ir visas projektas. Reikia suderinti visas šalis. Jei projektuotojas gauna įžvalgų iš rangovo ar techninės priežiūros, sprendiniai visada bus racionalesni ir labiau išdirbti. Techninė priežiūra veikia tarsi antra kokybės linija.
Sprendimas vertinamas per ilgalaikio patikimumo ir saugumo prizmę
Vienas iš naujausių pavyzdžių, parodančių, kodėl techniškai sudėtingesniems ir didelę reikšmę turintiems statiniams svarbus su profesionalia priežiūra atliktas projektavimas bei statyba – valstybinių duomenų centrų (VDC) plėtros projektas. Jį įgyvendina Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras).
Du duomenų centrai neseniai buvo atidaryti Vilniuje, dar du yra planuojami. Juose bus konsoliduoti ir saugomi kelių šimtų valstybės institucijų serveriai ir duomenys.
Kaip teigia Telecentro veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis, projektuojant ir statant tokius objektus patikimumui ir nenutrūkstamai veiklai be išimčių skiriamas ypatingas dėmesys, nes bet koks sutrikimas tokioje infrastruktūroje turėtų tiesioginį poveikį viešosioms paslaugoms ir valstybės institucijų darbui.
„Duomenų centrų projektai reikalauja ne tik pažangių technologinių sprendimų, bet ir itin kruopštaus projektavimo bei statybų proceso kontrolės, nes tokio tipo objektuose kiekvienas sprendimas – nuo konstrukcijų iki inžinerinių sistemų – turi būti vertinamas per ilgalaikio patikimumo ir saugumo prizmę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuose centruose konsoliduojami valstybės institucijų duomenys ir IT sistemos, patikima statybų techninė priežiūra bei profesionalus projektų valdymas tampa būtina sąlyga siekiant išvengti klaidų, kurios galėtų turėti neproporcingai dideles pasekmes“, – A. Zuikis.
Kompetencija ir racionalūs sprendimai
Kaip aiškina ekspertai, rizika padaryti klaidų išauga tuomet, kai į sudėtingus projektus ateina nauji rinkos dalyviai, turintys finansinius resursus, bet neturintys pakankamai patirties.
„Net ir didelės reikšmės statiniuose daugumai užsakovų iš pirmo žvilgsnio procesas gali atrodyti paprastas – suprojektuoti, pasirinkti rangovą ir pastatyti. Tačiau realybėje detalių yra gerokai daugiau. Kartais net lūkesčiai būna nesuderinti – užsakovas galvoja, kad projektuotojui reikia statybos leidimo, tačiau iš tiesų projektuotojui reikia finansų, o užsakovui – leidimo, kad galėtų vykdyti verslą. Visus lūkesčius reikia suderinti. Kai to nepadarai, rizika padaryti klaidų tokiuose statiniuose išauga“, – sako D. Kvedaravičius.
Jis pabrėžia, kad formaliai techninę priežiūrą ypatingų statinių kategorijai priskiriamiems statiniams gali vykdyti bet kuris atestuotas specialistas, nes atestatas nurodo kompetencijas, kurios registruojamos ir akredituojamos valstybiniu lygiu.
Kita vertus, reali kompetencija, ypač ypatingų statinių techninėje priežiūroje, pasak eksperto, atsiranda per praktiką – dažniausiai tuomet, kai projektas susiduria su realiais iššūkiais: darbų vėlavimu, rangovų klaidomis ar sprendimais, kuriuos tenka taisyti jau statybų metu.
„Vystytojams, kurie neturi patirties, reikėtų žinoti, kad jeigu į pagalbą pasitelkiami techninės priežiūros specialistai, skirtumas tarp formalios teisės dirbti ir realios patirties tampa ypač svarbus. Niekas nėra linkęs girtis klaidomis, nes jos visos brangiai kainuoja, bet techniškai sudėtinguose statiniuose, jei pritrūkstama patirties, tai gali būti ne dešimtys, o šimtai tūkstančių ar net milijonai eurų.
Kita vertus, ne kiekvienas brangus sprendimas automatiškai yra klaida. Kartais sprendimas būna neracionalus, bet gražus. Pavyzdžiui, architektūriškai išskirtiniai projektai gali kainuoti daugiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa stipriu kūriniu. Klausimas – per kokią prizmę tai vertiname“, – apibendrina D. Kvedaravičius.
Investuotojams ar vystytojams, planuojantiems techniškai sudėtingus projektus, kurie bus priskirti ypatingų statinių kategorijai ir norintiems profesionalios techninės priežiūros specialistų pagalbos, ekspertas pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kokius panašaus sudėtingumo projektus jie jau yra įgyvendinę ir su kokiais iššūkiais teko susidurti juos statant.
„Portfolio ir reali patirtis šiuo atveju yra geriausias kompetencijos įrodymas. Kompetencija atsiranda tada, kai projektas nebevyksta pagal planą ir reikia spręsti sudėtingas situacijas. Todėl svarbu ne tik pamatyti įgyvendintų projektų sąrašą, bet ir suprasti, kokias problemas komanda jau yra išsprendusi realiuose projektuose“, – apibendrina ekspertas.