Pasak prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės, tokie rezultatai atspindi nuosekliai, jau kelerius metus įgyvendinamą tvarumo strategiją, apimančią operacinius sprendimus ir partnerystes su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Maisto nešvaistymas yra viena iš sričių, kurioje siekiame realaus poveikio tiek aplinkai, tiek kiekvienos šeimos ūkiui. Šį tikslą įgyvendinome kompleksiškai – nuo tikslesnio užsakymų planavimo ir prekių srautų valdymo iki bendradarbiavimo su socialiniais partneriais“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Pirmieji Lietuvoje pradėjo aukoti šaldytą maistą
Susiję straipsniai
Su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ „Rimi Lietuva“ bendradarbiauja jau ne vienerius metus, o parama šiandien renkama visose tinklo parduotuvėse šalyje. Vien per 2025 metus prekybos tinklas šiam fondui perdavė daugiau nei milijoną kilogramų maisto – nuo paskutinės dienos produktų iki ilgo galiojimo prekių, kurias pirkėjai palieka specialiose surinkimo dėžėse.
Prie šios sistemos prisidėjo ir naujas sprendimas – šaldyto maisto aukojimas. Prieš perduodant paramai, dalis produktų yra užšaldomi, taip prailginant jų tinkamumo vartoti laiką ir sudarant galimybes paramą paskirstyti lanksčiau.
„Kiekvienas tinkamas vartoti produktas turėtų pasiekti žmones, o ne tapti atlieka. Šaldymo sprendimas leidžia efektyviau planuoti procesus ir sumažinti praradimus“, – teigia prekybos tinklo atstovė.
Bendrovės duomenimis, maisto atliekų dalis „Rimi Lietuva“ parduotuvėse per beveik dešimtmetį sumažėjo nuo 2,5 proc. 2017 metais iki 1,25 proc. 2025-aisiais.
Tvarumo tikslų padeda siekti ir pirkėjai, ir technologijos
Maisto švaistymo mažinimas „Rimi“ parduotuvėse remiasi ir technologiniais sprendimais. Jau kelerius metus besibaigiančio galiojimo produktų kainos dinamiškai mažinamos pasitelkiant dirbtinį intelektą, o parduotuvėse jie pažymimi specialiais oranžiniais lipdukais. Tokius produktus bent kartą yra įsigijęs kas antras prekybos tinklo pirkėjas Lietuvoje.
„Kainų mažinimo sprendimai leidžia tiksliau planuoti likučius ir efektyviau valdyti produktų srautus parduotuvėse. Tai padeda mažinti maisto švaistymą visoje tiekimo grandinėje, kartu suteikiant pirkėjams galimybę įsigyti kokybiškų produktų mažesne kaina. Matome, kad beveik kas antras pirkėjas renkasi produktus iš oranžinio šaldytuvo – tai rodo, jog žmonės vis dažniau sąmoningai priima sprendimą įsigyti gerą, vartojimui tinkamą produktą už patrauklesnę kainą. Džiaugiamės, kad pirkėjai atranda šį sprendimą ir aktyviai juo naudojasi“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.
Tinklo parduotuvėse papildomos nuolaidos po 19 valandos taikomos ir kepyklose iškeptoms bandelėms bei duonai – taip siekiama mažinti dienos pabaigoje liekančių kepinių kiekį.
Tvarumo pokyčiai matomi ir pakuočių vartojimo tendencijose. Per pastaruosius metus polietileno pirkinių maišelių sunaudojimas sumažėjo daugiau nei 4 tonomis, tuo metu popierinių maišelių naudojimas augo beveik dešimtadaliu. Prekybos tinklo atstovės teigimu, vartotojų įpročiai kinta palaipsniui, todėl svarbus nuoseklus alternatyvų siūlymas ir aiški informacija.
Skaitmenizacija mažina popieriaus naudojimą
Prie atliekų mažinimo prisideda ir skaitmeniniai sprendimai. Nuo 2022 metų „Rimi“ savitarnos kasose pirkėjai gali pasirinkti – spausdinti popierinį kasos čekį ar gauti jį elektroniniu būdu per savo „Rimi“ paskyrą.
Per kelerius metus šis sprendimas pakeitė pirkėjų elgseną. Jei 2023 metais popierinį čekį rinkosi 70 proc. pirkėjų, tai 2025 metais ši dalis sumažėjo iki 56 proc., o elektroninių čekių pasirinkimas išaugo iki 44 proc. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi skaitmeninį sprendimą ir prisideda prie popieriaus vartojimo mažinimo.
„Skaitmenizacija yra viena iš krypčių, leidžiančių mažinti aplinkosauginį poveikį kasdieniuose procesuose. Technologiniai sprendimai veikia tada, kai juos priima patys pirkėjai, ir matome, kad šis pasirinkimas tampa vis natūralesnis“, – sako L. Lesauskaitė-Remeikė.