Pasidomėjome, kokie galimi prekybininkų žaidimai su prekių kainomis iš tiesų prasilenkia su teisės aktais ir kada už tai verslininkai gali susilaukti ir baudos.
Įtaria, kad parduotuvė galimai apgaudinėja klientus
Su portalu Lrytas susisiekęs skaitytojas Andrius sako, kad „Aistra.lt“ parduotuvėje veikia „negražus verslo modelis“ ir netrukus paaiškina, kodėl taip mano.
Pašnekovas pradeda iš kiek toliau atkreipdamas dėmesį, kad ši parduotuvė visai neseniai nuskambėjo kitame kontekste – jų parduotuvėse vyko kratos.
Įgriuvus „Gariūnų“ palapinių stogams prekeiviai susiėmę už galvų: jaučiasi palikti likimo valiai
Primename, kad 2026 m. vasario 19 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, gavę informacijos apie galimą psichotropinių medžiagų platinimą, vasario 12 d. visoje Lietuvoje vykdė kratas erotinių prekių parduotuvėse „Aistra“.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime buvo skelbiama, jog buvo patikrintos aštuonios parduotuvės ir sandėlis Kėdainių rajone: sulaikyta daugiau nei tūkstantis buteliukų su skysčiu, kurio sudėtyje, kaip įtariama, yra psichotropinių medžiagų.
Susiję straipsniai
Bet Andrius įsitikinęs, kad šioje parduotuvėje gali būti ir daugiau nuodėmių, ir pirštu beda į jų kainodarą ir gana dažnai taikomas dideles nuolaidas, siekiančias net 40-70 proc.
„Šį kartą jokio kriminalo – tik klientų apgaudinėjimas, manyčiau, gana negražus verslo modelis.
„Aistra.lt“ internetiniame puslapyje didžioji dalis prekių yra pardavinėjamos su labai didelėmis nuolaidomis. Žmonėms nuolaidos patinka, taip jie ir užkimba ant šio kabliuko. Suprantu, kad tai yra pačių klientų reikalas, bet „Aistra.lt“ yra padariusi keletą išradingų prekių aprašymo triukų“, – pabrėžia Andrius.
Jis tęsia, kad minimos parduotuvės atstovai nerašo pilnų prekių pavadinimų, o el. parduotuvėje sunku rasti prekių su pakuotėmis. Andrius įtaria, kad taip elgiamasi neatsitiktinai: prekės pateikiamos taip, kad nesimatytų ir tikslių jų pavadinimų, o jų nematant – sunku palyginti, kiek tokia pati prekė kainuotų kitoje prekybos vietoje.
„Viskas tik tam, kad klientas nerastų tikros kainos internete. Tik nusipirkus prekę ir ją gavus, įvedus pavadinimą į „Google“ paieškos sistemą, manau, ne tik aš, bet ir daugelis supranta, kad buvo apgauti. O tada arba žmogus susitaiko, kad buvo apgautas, arba prasideda ilgas prekės grąžinimo procesas, o iš „Aistra.lt“ pusės – visiškas ignoras.
Mano atveju užtrukau 3 mėnesius, kol atgavau pinigus. Na, kaip ir aiškus verslo modelis – apgauti labai geromis kainomis po nuolaidų, nors iš tikro kainos būna užkeltos, perbrauktos, o po nuolaidų vis dar daug brangiau nei pas daugelį pardavėjų“, – karčių žodžių erotinių prekių pardavėjui nešykšti buvęs jų klientas.
Į klausimus neatsakė nei raštu, nei žodžiu
Portalas Lrytas kreipėsi ir į bendrovės „Ekonara“, valdančią „Aistra“ parduotuves, vadovą Andrių Kaušpėdą. Susisiekus su juo telefonu, direktorius bendrauti žodžiu atsisakė, tačiau sutiko susipažinti su klausimais raštu.
Juose teiravomės apie taikomą kainodarą, prekių aprašymo specifiką bei įmonės skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri kovo 3 d. siekė 39 857 Eur.
Tačiau atsakymų iš A. Kaušpėdo taip ir nesulaukėme. Juos gavus, tekstas bus papildytas.
Kada didelės nuolaidos baigsis bauda?
Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paaiškina, ką svarbu žinoti apie prekybininkų taikomą kainodarą. Pasak tarnybos, teisės aktai neriboja verslininko teisės nustatyti prekės kainą.
„Vartotojas, kurį VVTAT vertina pagal vidutinio vartotojo sąvoką (pakankamai informuotas ir atidus), gali rinktis, lyginti prekes ir pats priimti sprendimą dėl pirkimo. Šiuo atveju svarbu, kad informacija apie kainą būtų teisinga, neklaidinanti ir atitiktų reikalavimus.
Pavyzdžiui, bet kuriame pranešime apie prekės kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo“, – nurodo VVTAT.
Jeigu būtų nustatyta, jog pardavėjas nesilaiko kainų nurodymo taisyklių, jam gali grėsti bauda iki 5 tūkst. eurų.
„Pastaraisiais metais vartotojų skundų dėl parduotuvėje „Aistra“ įsigytų prekių ar taikomos kainodaros nesame gavę“, – priduria VVTAT.
Ne visi meistriškai įvaldo marketingo meną
Pardavimų ir rinkodaros ekspertas Algirdas Karalius, atsiribodamas nuo konkrečių parduotuvių priimamų sprendimų, sako, kad vienas iš marketinginių triukų – didelės nuolaidos.
„Marketingas turi tam tikras taisykles. Pirmoji – jis prisiderina prie kliento. Pavyzdžiui, atėjus į parduotuvę, matome nuolaidas, reiškiasi, kažkada kaina buvo padidinta arba dirbtinai išpūsta. Bet paradoksas tai, kad ta pati prekė būtų be nubrauktos kitos kainos – žmonės mažiau pirktų. <...>
Marketingas siekia pritraukti žmonių dėmesį. Visi kovoja dėl 1–2 sekundžių dėmesio. Juk paprastai ilgo, detalaus prekės aprašymo niekas neskaito. Juk kai būna „juodieji penktadieniai, šeštadieniai“ visi bėga ir pirkti nors žino, kad tai – manipuliacija. Marketingas ir yra manipuliacija“, – atvirai kalba ekspertas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad kiekvienam pardavėjui tenka prievolė sąžiningai ir skaidriai pateikti visą reikalingą informaciją apie parduodamas prekes.
„Jei esminė informacija slepiama – tai turi būti baudžiama, nes tai – apgaulė. <...> Nesilankiau minėtoje el. parduotuvėje, todėl nežinau konkretaus šio atvejo. Bet reikia suprasti, kad marketingas yra menas ir mokslas, kaip valdyti žmogaus dėmesį. Ir, deja, daugelis parduotuvių tai daro ne visai meistriškai, teisingai“, – savo mintimis dalijasi A. Karalius.