Panašus degalų kainų šokas buvo tik 2022 m. Anuomet už A95 markės benziną mokėjome 1,85 Eur, vėliau kaina šoktelėjo ir iki 2,04 Eur/l. Panaši kaina laikėsi ir už dyzeliną. Tačiau jau šiandien dalyje Vilniaus degalinių matyti, kad perkopta 2 Eur už dyzelį riba.
Štai Vilniaus centre įsikūrusios „Cirkle K“ degalinės švieslentėje priešpiet buvo matyti, kad dyzelinas kainavo 2,017 Eur/l. To paties tinklo degalinėje esančioje Kaune, prie Kauno pilies žiedinės sankryžos, dyzelino kaina siekė 1,98 Eur/l.
„Circkle K“ atsovai Lrytas adresuotame komentare pažymi, kad skirtingas kainas dažniausiai lemia skirtingos savikainos, tiekimo ir operaciniai kaštai, taip pat atsargų bei pardavimų apimčių skirtumai.
Augant geopolitinei įtampai – E. Bajarūnas ramina dėl pasekmių: rinkos nesureagavo labai blogai
„Galutinei kainai įtaką daro ir skirtingos konkurencinės aplinkos. Visi šie veiksniai lemia galutinę kainą, tad ji vienur gali būti mažesnė, o kitur – didesnė“, – teigia degalinės atstovai.
Degalinėse kainos kyla kaip ant mielių ir tai nė kiek nestebina degalinių tinklo „Stateta“ vadovo Karolio Stasiukyno.
Susiję straipsniai
„Iš principo Lietuvoje turime vieną gamyklą, kuri tiekia degalus. Jie sako, kad viskas priklauso nuo pasaulinės naftos biržos. Faktas tai, kad nafta kiekvieną dieną brango. <...>
Visi mokesčiai, t. y. anglies dioksido dedamoji, akcizas, buvo skaičiuojamas prie 62 JAV dolerių už naftos barelį, o šiandien ryte naftos kaina siekė 114 JAV dolerių už barelį. Įsivaizduokite, žaliava pabrango beveik du kartus, jos dedamoji galutinėje kainoje – 30 proc., o didžioji dalis – mokesčiai. Mes tuoj šausime į kosmosą“, – atvirai kalba K. Stasiukynas.
Į kilusį gyventojų pasipiktinimą dėl sparčiai išaugusių kainų degalinėse „Stateta“ vadovas atsako paprastai. Jis sako, kad kitose šalyse, įskaitant ir kaimynę Lenkiją, ant degalinių atstovų pečių krinta mažesni mokesčiai.
„ES dirbame su ta pačia naftos biržos kaina, bet pas vienus – dešimt mokesčių, pas kitus – penkiasdešimt. Lenkijoje, grubiais skaičiavimais, akcizas degalams – 270 Eur, o pas mus – 560 Eur. Mes vien patys sau užsidedame 20–30 centų mokesčių daugiau. Įsivaizduokite, kas čia darosi“, – emocijų neslepia degalinių tinklo vadovas.
„Viada“ dėsto, kodėl kėlė kainas
Dyzelino kaina šoktelėjo ir „Viada“ degalinėse. Vilniuje, netoli prekybos centro „Panorama“ esančios šio tinklo degalinės švieslentėje matyti, kad dyzelio (su priedais) kaina jau peršoko 2 Eur/l kartelę, o paprastas dyzelinas dar laikosi ties 1,99 Eur riba.
T. Bauro nuotr.
„Viada LT“ Mažmeninės prekybos direktorius Vytautas Bacevičius atkreipia dėmesį, kad geopolitinių konfliktų ir kitų neapibrėžtumų laikotarpiais degalų rinkoje visada vyrauja padidėjusi rizika.
„Degalinių verslo atstovai negali kontroliuoti pasaulinių naftos produktų kainų, kurios kinta kasdien dėl makroekonominių ir globalios politikos veiksnių. Tokiose situacijose įmonės paprastai laikosi atsargios pozicijos ir palaiko minimalias atsargas, nes kainų svyravimai gali būti staigūs ir sunkiai prognozuojami“, – dėsto V. Bacevičius.
Pasak jo, degalų kainos Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo pasaulinės žaliavinės naftos kainos, todėl bet kokie pokyčiai tarptautinėse rinkose neišvengiamai atsispindi ir mūsų šalies didmeninėje prekyboje.
„Po naujo konflikto pradžios didmeninėje rinkoje kainos koregavosi – „Orlen Lietuva“ parduodamo dyzelino kaina padidėjo 28 ct/l, o benzino 12 ct/l. Vis dėlto mažmeninėje prekyboje kainų pokytis buvo nuosaikesnis nei didmenoje. Benzino litro kaina kilo 9 ct/l, o dyzelino 25 ct/l.
Suprantame vartotojų jautrumą kainų pokyčiams, tačiau pabrėžiame, kad degalų kainodara yra tiesiogiai susijusi su pasaulinėmis žaliavų rinkomis. Mūsų tikslas yra užtikrinti tiekimo stabilumą ir kiek įmanoma sušvelninti kainų svyravimų poveikį galutiniam vartotojui“, – tikina „Viada LT“ atstovas.
Pasakė, kokia kaina už naftą jau būtų aukščiausias taškas
Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas kovo 9 d. pareiškė, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus kuro kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos.
„Jeigu iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai. Tos sankcijos gali būti iki 10 proc. įmonės metinės apyvartos“, – pirmadienį LRT radijui teigė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ženkliai išaugus kuro kainoms ir Lietuvoje, Seimo narė, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Konkurencijos tarybą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.
Parlamentarė prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius.
Tuo metu „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog, tikėtina, kad naftos kainų augimas nesitęs ilgai.
„Aukšta žaliavų kaina nužudo pati save. Aukšta naftos kaina žudo naftos vartojimą, atitinkamai, naftos kaina vien dėl to bus pasmerkta kritimui. Aš manau, kad 120 dolerių (už barelį – ELTA) yra pikų pikas, virš kurio naftos kaina, tikėtina, nedidės“, – aiškino ekonomistas.