Rinkos nebetiki, kad tai – kelių savaičių projektas: brangstant naftai gali keistis dar vienas gyventojams svarbus rodiklis

Be to, energetinis šokas pasėjo baimę, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) po ilgos pauzės teks kelti palūkanas, o tai – itin prastos žinios, turintiems banko paskolas.

Dar šeštadienį, kovo 7 d., ekonomistai įspėjo dėl šio pirmadienio. Jie teigė, kad šįryt pasaulio rinkų nuotaikos gali būti niūrios. Akivaizdu, kad prognozė išsipildė su kaupu. „Brent“ rūšies naftos kaina prekybos pradžioje pakilo beveik 19 proc., t. y. beveik iki 111 JAV dolerių už barelį.

Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad dar penktadienio popietę „Brent“ rūšies nafta, kuri bus tiekiama gegužės mėnesį, pirmą kartą nuo 2024 m. balandžio kainavo daugiau nei 90 JAV dolerių. Prieš vos daugiau nei savaitę, iki prasidedant karui su Iranu, kaina buvo apie 70 JAV dolerių už barelį. Nuo to laiko gerokai pakilo ir degalų kainos.

Baimė, kad Hormūzo sąsiaurio blokada užsitęs, tebėra dominuojantis naftos rinkos rūpestis. Nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną Persijos įlankos sąsiauriu laivai beveik neplaukioja.

Taikos metu šiuo sąsiauriu gabenama maždaug penktadalis pasaulio perkamos naftos. Jis taip pat labai svarbus suskystintosioms dujoms gabenti, pavyzdžiui, iš Kataro.

Tad ne mažesnė įtampa – ir dujų rinkoje. Europos dujų kainos pirmadienį, kovo 9 d., išaugo maždaug 30 proc., nes karas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė energetikos rinkas ir sukėlė baimę, kad gali ilgam sutrikti dujų tiekimas.

Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina, laikoma Europos standartu, šoktelėjo iki 69,50 eurų, o vėliau šiek tiek sumažėjo.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo, kad nemaža dalis pasaulio šalių yra suinteresuotos, kad Hormūzo sąsiauris būtų kuo skubiau atidarytas.

„Jos nesusiję su konfliktu, o yra tik pakliuvę į kryžminę ugnį. Tai – Kinija, Indija, nes jos daugiausia naftos importuoja per šį sąsiaurį iš Persijos įlankos šalių. O Europa – tik apie 5 proc. Europai didesnis iššūkis yra dujos. Tai didesnė grėsmė. Mums pasisekė, kad šis karas kilo žiemos pabaigoje, o ne jos pradžioje“, – pripažino ekonomistas.

Banko „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus pripažįsta – per praėjusį savaitgalį įvyko visko labai daug, o rinkos jau ima suvokti, kad visa ši situacija gali užsitęsti.

Izraelis šeštadienį smogė naftos saugykloms ir naftos produktų transportavimo centrui Teherane ir aplink jį, kilo milžiniški gaisrai. Buvo atakuoti ir vandens gėlinimo įrengimai Irane. Anot V. Šimkaus, tokių taškų bombardavimas visuomet laikomas eskalaciniu žingsniu.

Be to, Kuveitas šeštadienį paskelbė mažinantis žaliavinės naftos gavybą dėl Irano atakų ir grėsmių Hormūzo sąsiauriui.

„Mačiau naujienas, kad planuojama paleisti naftos atsargas iš strateginių rezervų. Naftos kainos leidžiasi žemyn. Situacija labai dinamiška ir viskas keičiasi labai greitai. <...> Atsiranda supratimas, kad čia nėra trumpalaikis dalykas, gali būti ilgalaikė ir rimtesnė ekonominė žala. <...> Rinkos visus įvykius vertina rimtai, nuotaikos – niūrios. Turtas išparduodamas, investuotojai nori vengti rizikos“, – pabrėžia V. Šimkus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskalbtame įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ akcentavo, kad 100 dolerių už naftos barelį nėra didelė trumpalaikė kaina siekiant gerų tikslų. Su šia prezidento mintimis sutiko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, tačiau jam liko neaišku, kiek yra „trumpalaikė“ ir kas yra tie vis besikeičiantys tikslai.

„Rinkos nebetiki, kad čia kelių savaičių projektas su gerais pabaigos scenarijais, naftos kaina po šio savaitgalio pašoko dar 20 proc. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, to, ko nesugeba diplomatija, derybos ir sveikas protas, tą sugeba rinkos – D. Trumpas dažniausiai atsitraukia tik sulaukęs itin neigiamos finansų rinkų reakcijos“, – savo feisbuko paskyroje į tai atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Naftos kainų šokas įžiebė viešus pamąstymus, kad užsistovėjusią ramybę dėl palūkanų gali sudrumsti grįžtanti infliacijos grėsmė.

„Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Irano režimą jau pastebimai paveikė pasaulines žaliavų rinkas ir padidino naujo infliacijos šuolio riziką euro zonoje. Nuo konflikto pradžios 48 proc. pakilo „Brent“ rūšies naftos kaina, o europietiškų dujų kainos šoktelėjo 64 proc. Finansų rinkos į šiuos pokyčius jau pradėjo reaguoti.

„EURIBOR ateities sandorių kreivė rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina galimą infliacijos pagreitėjimą ir ECB atsaką. Paskutinį penktadienį prieš konflikto pradžią rinkos dalyviai prognozavo, kad 2026 m. gruodį 3 mėn. EURIBOR sieks 2,02 proc., o 6 mėn. EURIBOR – 2,12 proc.

Šiuo metu prognozės jau pakilo iki 2,26 proc. ir 2,38 proc. atitinkamai. Kitaip tariant, rinka po truputį pradeda įskaičiuoti galimą ECB reakciją į infliacijos šuolį – bazinių palūkanų didinimą“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Izgorodinas.

Tačiau ar tikrai naujas infliacijos šuolis automatiškai reikštų žaibišką ECB sprendimą didinti bazines palūkanas?

Ekonomistas pažymi, kad su tokiu teiginiu skubėti nereikėtų. Anot jo, labiau tikėtina, kad net ir infliacijai laikinai pagreitėjus ECB palūkanų normų nekeis.

Iš esmės panašios pozicijos ir V. Šimkus. „Kai 2022 m. turėjome didžiulį energetinį šoką, ECB teko didinti palūkanų normas, o dabar daromi statymai, kad situacija vėl pasikartos. Bet tai, ką matome dabar, nėra panašaus masto šokas Europoje kaip buvo prieš ketverius metus.

Nereikia tikėtis, kad artimiausiu metu ims augti palūkanos. Jei situacija užsitęs, o infliacija taps nevaldoma, galbūt antroje metų pusėje ECB bus priverstas daryti tam tikrus žingsnius. Tai kol kas tik vienas iš rizikos scenarijų“, – įsitikinęs investavimo strategas.