Maisto parduotuvėje pamatytas vaizdas sujaudino vilnietę: „Net pagailo“

„Prieš kurį laiką maisto prekių parduotuvėje pamačiau, kaip apsaugininkas sustabdė jau į lauką beišeinančią moterį. Tuomet apžiūrėjo, ką ši nešasi. Kas vyko toliau, nemačiau, tačiau buvo panašu, kad moteris mėgino išeiti nesusimokėjusi už prekes. Ji buvo jau vyresnio amžiaus, tad net pagailo.

Po kelių dienų į mano akiratį pateko internete policijos patalpinta nuotrauka. Joje – senyvo amžiaus vyras, vaikštantis po parduotuvę. Žmonių buvo prašoma pagalbos atpažįstant šį asmenį. Paskaičiusi komentarus supratau, kad aplinkiniams tai sukėlė panašią reakciją, kaip ir man. Žmonės rašė, kad jei galėtų, patys sušelptų senjorą“, – pasakojo su portalo Lrytas redakcija susisiekusi skaitytoja Agnė.

Tiesa, nepaisant kilusių emocijų, moteris teigė suprantanti, kad prekybos tinklai nėra atsakingi už senjorų finansinę padėtį. Tačiau jai pasidarė smalsu, šie keli atvejai – tik sutapimas ar tendencija?

Aiškėja, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras nekaupia detalių statistinių duomenų, kurie asmenis, įvykdžiusius vagystes iš parduotuvių ar kitų prekybos vietų, leistų skirstyti pagal amžiaus grupes.

Tačiau pasiteiravus, ar dažnai fiksuojami atvejai, kai vagystes parduotuvėse įvykdo senjorai, buvo atsakyta, kad reikšmingo padidėjimo nestebima.

Tuo metu prekybos tinklai vieningai sutiko – kur kas didesnė problema yra sisteminės vagystės, vykdomos darbingo amžiaus asmenų. Nepastebėta, kad dėl to išsiskirtų garbaus amžiaus asmenys.

„Vagystės atliekamos įvairaus amžiaus žmonių kategorijose. Visgi pastebime, kad didžiąją dalį vagysčių parduotuvėse padaro itin siauras tuo užsiimančių asmenų ratas. Juos jau atpažįsta ir mūsų darbuotojai, kurie apie nusikaltimus praneša tiek parduotuvėse dirbantiems apsaugos darbuotojams, tiek ir policijos pareigūnams, su kuriais itin glaudžiai bendradarbiaujame“, – komentavo „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

„Kad vyresnio amžiaus žmonių vykdomų vagysčių skaičius augtų ar turėtų kažkokių išskirtinumų, tokių tendencijų negalėčiau įvardyti. Sistemiškumo tame nėra, greičiau reti pavieniai atvejai. Pirkėjai yra sąžiningi, tai jei kas ir nutinka, dažnai tai būna neatidumo ar susimaišymo pasekmė“, – antrino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Anot jos, sistemines vagystes atliekantys asmenys vogti į parduotuves eina lyg į darbą. Dažniausiai vagiamas alkoholis, kava, loterijos bilietai, tam tikros higienos priemonės, šokolado dėžutės ar panašios prekės, kurias lengva realizuoti antrinėje rinkoje.

„Lyginant 2025 metus su 2024-aisiais, bendras vagysčių skaičius lietuviško prekybos tinklo parduotuvėse padidėjo daugiau nei tūkstančiu – nuo beveik 18 tūkst. iki 19 tūkst. atvejų.

Tai yra bendras fiksuotų vagysčių skaičius, kuris pagal amžiaus grupes nėra skirstomas. Pastebime, kad vagystes vykdo įvairaus amžiaus ir socialinio statuso asmenys – nuo nepilnamečių iki garbaus amžiaus senjorų. Sulaikomi ne tik socialiai pažeidžiami ar priklausomybių turintys asmenys – pasitaiko ir užsienio studentų, verslininkų ar net visuomenėje žinomų žmonių“, – apie situaciją pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.

Tuo metu „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė teigė, kad, lyginant 2025 m. su 2024 m., fiksuotų vagysčių skaičius išlieka panašus, tačiau bendra vagysčių suma yra mažesnė. Pernai vidutinė vienos vagystės vertė sudarė 46 Eur.

O „Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis įvardijo, kad ilgapirščiai pavagia prekių, kurių vertė siekia iki 0,5 proc. tinklo apyvartos.

Pasirodo, kad prekybos tinklai neretai tampa šios situacijos įkaitais. Kaip teigė G. Kitovė, kad šiuo metu nepakanka teisinių priemonių kovoti su į parduotuves pakartotinai užsukančiais vagimis.

„Net matydami, kad tas pats asmuo į parduotuvę užsuko vėl nusikalsti, turime ribotus veiksmus, kurių galime imtis sisteminės vagystės užkardymui. Nusikalstantys ne kartą jau žino, jog iki tam tikros pavogtos sumos jiems gresia tik administracinė atsakomybė“, – apie problemą pasakojo pašnekovė.

Vis tik jau galima aprėpti ir šiokių tokių vaisių. G. Kitovė džiaugėsi pastangomis apjungti sistemines vagystes ir taikyti baudžiamąją atsakomybę.

„Mūsų žiniomis, yra pasitaikę atvejų, kai už vagystes iš parduotuvių buvo taikyta net reali laisvės atėmimo bausmė“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė.

Teigiamais rezultatais pasidžiaugė ir „Maximos“ atstovas T. Atraškevičius. Pastarojo teigimu, nors bendras vagysčių skaičius ir augo, stambių sisteminių vagysčių skaičius sumažėjo.

„Reikšmingą įtaką vagysčių prevencijai turėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria nustatyta, jog sisteminių vagysčių žala sumuojama, o jai viršijus 150 eurų, veika kvalifikuojama kaip tęstinė nusikalstama veika, o ne atskiri administraciniai nusižengimai“, – tokių rezultatų priežastis įvardijo pašnekovas.

O Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė portalui Lrytas sakė, kad Seimą netrukus turėtų pasiekti Administracinių nusižengimų kodekso pataisos.

Pastarosios numato, kad asmenys, pakartotinai vykdantys vagystes, numatytą laiką negalėtų laikytis to prekybos tinklo parduotuvėse. Toks draudimas galėtų galioti iki dvejų metų.

Pašnekovės pasiteiravus apie senjorų įvykdomas vagystes, buvo patikinta, kad tokie atvejai dažniausiai net nepatenka į statistiką.

„Jeigu per klaidą apsiriko arba iš neturto, niekas net neformina administracinio nusižengimo“, – sakė pašnekovė.