„Suprantame, kad ta situacija yra jautri ir skaudi, kai degalinėse stipriai pabrangęs (kuras – ELTA), ypatingai dyzelinas. Aišku, čia viskas kyla iš tarptautinės prekybos, iš tarptautinės naftos kainos ir neramumų Irane ateina, tad žiūrime į praktiką, ką kitos šalys yra dariusios ir daro dabar. Sprendimų yra įvairių“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė K. Vaitiekūnas.
„Institucijos dabar labiausiai susitelkusios į geopolitinės situacijos stebėjimą ir konkurencijos priežiūros institucijų veiklos stiprinimą, suteikiant joms daugiau įgaliojimų stebėti tai, kas vyksta degalinėse – kainų keitimasis, augimas. Manau, kad ir mes pasuksime šia linkme ir kalbėsime su Konkurencijos taryba, bandysime sustiprinti šios institucijos veiklą degalų kainų kontekste“, – tikino finansų ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra svarstomi jokie laikini ar ilgalaikiai mokestiniai pakeitimai.
Susiję straipsniai
„Apie mokestinius pakeitimus kol kas tikrai nešnekame. Dabar yra sprendimas naudoti atsargas, o Lietuva turi tų atsargų – yra tam tikras kiekis, kurį leidžiama dabar sunaudoti ir neatstatyti to kieko, tad tai šiek tiek stabilizuos kainas artimiausiu laikotarpiu. Situacija tikrai neeilinė, o šalys daro tai, ką gali padaryti – Lietuva taip pat. (…) Degalų atsargų panaudojimas yra viena iš priemonių, kitos priemonės – konkurencijos užtikrinimas“, – teigė K. Vaitiekūnas.
„Kol kas labai neaišku, kiek tos kainos gali kilti artimiausioje ateityje – visa ši situacija yra lydima didžiulio neapibrėžtumo, tad veikti yra sunku“, – pripažino Vyriausybės narys.
Tikina, kad staigūs judesiai nėra niekam naudingi
A. Sysas sutiko, kad stebimas kuro kainų šuolis yra reikšmingas. Tačiau mano, jog jis nėra toks drastiškas, kad reikėtų imtis kuro kainų „lubų“ ar laikino akcizų mažinimo.
„Visiškai palaikau ministro poziciją – neskubėkime, stebėkime situaciją, nes laikotarpis yra per trumpas, o (degalų kainose – ELTA) nėra tokio drastiško pakilimo. Tik yra didelė nežinomybė, kiek truks karas. Tačiau rezervai yra, tiekimas kažkoks yra. Ta prasme nėra taip, kad viskas užblokuota ir neturime kaip judėti į priekį“, – teigė parlamentaras.
„(Įvedus kainų ribojimus – ELTA) reikėtų iškart numatyti, kaip mes kompensuotume praradimus. Vis dėlto čia prekiauja privačios įmonės ir jei mes įvedame kažkokias „lubas“, o kaina realiai yra brangesnė – gali būti taip, kad degalinės visiškai užsidarys, nes joms bus nenaudinga prekiauti. Jei kažkam duodi – iš kažko reikia paimti, nes mes neturime kažkokios vietos, kur galime nueiti ir nusipiešti daugiau pinigų, nei turime. Viskas remiasi į finansus. (…) Reikia skaičiuoti ir nedaryti staigių judesių, nes jie niekam nėra naudingi“, – tikino Seimo BFK pirmininkas.
Paklaustas dėl to, ar yra alternatyvių, ne tokių staigių priemonių, kurių valdžia galėtų imtis, A. Sysas priminė apie užprogramuotą metinį kuro akcizų kilimą, kuris, jo manymu, yra galvos skausmas, su kuriuo reikia tvarkytis.
„Aš procesą išskirčiau į dvi dalis – tas planinis akcizų didinimas, dėl kurio ir taip kalbėjome be krizės Artimuosiuose Rytuose. Kitiems metams yra numatytas 9 centų akcizo didėjimas ir čia yra galvos skausmas, kur reikia galvoti apie tai, ką mes darysime toliau. Ypač žiūrint į kainas kitose šalyse, kaip padidinti dyzelio vartojimą čia Lietuvoje, kad ne tik dėl mokesčių surinktume lėšų daugiau, bet lėšų būtų surenkama dar daugiau per naudojimą, kuris šiuo metu krenta“, – aiškino Seimo narys.
Seimo BFK kviesis Konkurencijos tarybą pasiaiškinti
Pasak parlamento BFK pirmininko, svarstant Konkurencijos tarybos funkcijas kuro kainų kontekste ir staigų jų šuolį šalies degalinėse, kitą trečiadienį planuojama institucijos atstovus pasikviesti į Seimą parlamentinei kontrolei.
„Kviesimės Konkurencijos tarybą, kad bent profilaktiškai pasakytų, ką gi jie padarė – kodėl staigiai, net nespėjus atplaukti nė vienam laivui su nauja ir brangesne nafta, o kainos jau pakilo? Ir pakilo gana stipriai, ypač, jei kalbame apie dyzeliną. Tokie dalykai turi būti kontroliuojami, jei valstybė turi tam skirtas institucijas“, – kalbėjo A. Sysas.
„Konkurencijos taryba turi pažiūrėti ir pasakyti, ar kaštai tikrai išaugo taip ir būtent tiek, kad dyzelino kainą reikėjo pakelti 30–40 centų, benzino kainą – trim centais ar panašiai“, – teigė jis.
Pasak finansų ministro K. Vaitiekūno, prasidėjus Seimo sesijai, pirmadienį su Seimo BFK pirmininku taip pat buvo aptarti mokestinių pajamų, artėjančių metų biudžeto ir kiti klausimai.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų padidėjo iki 32 centų
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Šokinėjant kuro kainai, premjerė anksčiau teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija.
Kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete.