„Tas efektas (kuro rezervo atlaisvinimo – ELTA past.) tikrai turi pasijausti, nes taip buvo daryta prieš daugiau nei dešimt metų, taip pavyko sureguliuoti kainas“, – žurnalistams pirmadienį, kovo 16 d., teigė Vyriausybės vadovė.
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Šią savaitę Lietuva spręs dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo – planuojama, kad Lietuva galėtų panaudoti iki 80 tūkst. tonų kuro atsargų, 12 dienų rezervą.
Dabartinių degalų kainų nelaiko problema: įvardijo, kas būtų katastrofiška pasekmė
„Pirmas žingsnis padarytas, dirbame tikrai labai intensyviai – Energetikos ministerija įdėjo ne vieną dieną ir naktį darbo, dirbdama Europos energetikos agentūroje, per visus posėdžius ir komitetus. Turime pagaliau sprendimą, kad galime atlaisvinti naftos rezervus, tą mes ketiname padaryti artimiausiu metu“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, Finansų ministerija kitą savaitę pateiks savo siūlymus, kaip valstybė nacionaliniu lygiu galėtų prisidėti prie europinių sprendimų, kuriais leista panaudoti kuro atsargas.
Susiję straipsniai
„Tų metodų yra, mačiau, viešojoje erdvėje yra spekuliuojama įvairiais būdais, bet nedarykime skubotų išvadų, eiskime Finansų ministerijai susiskaičiuoti ir pasiūlyti efektyviausią būdą“, – sakė premjerė.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.
„Brent“ naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.
Baltijos šalyse benzino vidutinės kainos per savaitę padidėjo 5,4–9,9 proc., o dyzelino – 15,8–19,4 proc., benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje padidėjo iki 32 centų.
Šokinėjant kuro kainai, premjerė anksčiau teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti degalų kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms – tokius sprendimus jau priėmė Vengrija ir Kroatija.
Kartu Vyriausybės vadovė pabrėžė būtinybę įvertinti, ar tokiems sprendimams yra galimybių valstybės biudžete.
Idėją dėl kainos „lubų“ skeptiškai vertino finansų ministras – anot jo, kuro kaina rinkoje greitai kinta, o jos pokyčius Lietuvos degalinėse esą turėtų įvertinti Konkurencijos taryba.
Kristupas Vaitiekūnas taip pat kalbėjo, kad artimiausiu metu taip pat neplanuojama mažinti akcizo degalams, nes tai būtų kraštutinė priemonė, o dabar, jo teigimu, geriau stebėti situaciją rinkoje.
Apie tai, kad galima būtų laikinai sumažinti degalams taikomus akcizus, anksčiau kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.