Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Lietuvos diena“ sakė, kad kol kas jos vadovaujama tarnyba išsamių tyrimų nėra atlikusi.
„Yra mūsų pirminės indikacijos, informaciją dar renkame, kol kas – iš pirminių, viešai prieinamų šaltinių. Pagrindo įtarimams dėl konkurencijos pažeidimų nesame nustatę“, – komentavo J. Ivanauskienė.
Tačiau tokią informaciją neigia socialdemokratų partijos senbuvė Birutė Vėsaitė. Ji sako atlikusi savo tyrimą.
Atsakė, kada prognozuoja naftos kainų mažėjimą, tačiau yra vienas „bet“
„Aš gavau Energetikos ministerijos atsakymą, kad vis dėlto didmenininkai pakėlė kainas“, – sakė politikė.
Po aiškinimosi, kas kaltas, klausimas – ką daryti toliau?
Kol kas kaip vienintelis atsakas į energetikos krizę ir didėjančias degalų kainas – paleisti į rinką madždaug 400 mln. barelių naftos atsargų. Pasigirsta kritika, jog laikinai sustabdžius kainų kilimą vėliau Lietuvos nacionalinį rezervą papildyti kainuos daug brangiau.
„Niekas iš mūsų nežino ateities, situacija labai dinamiškai keičiasi ir už kokią kainą pirksime – tikrai nežinome. Noriu pabrėžti, kad tiesiogiai jokios naštos biudžetui ar mokesčių mokėtojams už rezervo, kurį laiko naftos prekybos įmonės ir pagal įstatymą jos pačios turi jį įsigyti, nebus“, – aiškino Energetikos viceministras Gabrielius Gorbačevskis.
Susiję straipsniai
Viceministras pabrėžia: tai – ne vien Lietuvos sprendimas.
„Būtų keista, jeigu mes, vienintelė valstybė iš daugiau nei 30 Tarptautinės energetikos agentūros valstybių, tarp kurių ir JAV, ir visos pagrinės ES narės, ir Japonija, priešintumės tokiam sprendimui ir nesielgtume solidariai“, – papildė jis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė sakė, kad Lietuva kylančių kainų kontekste nesiskiria nuo bendro ES vaizdo.
Agentūros vadovės teigimu, degalų kainos priklausys nuo to, kaip baigsis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Prognozuojama, kad naftos kainos mažės nuo gegužės. Vis dėlto, A. Bagočiutės teigimu, situacija gali kardinaliai apsiversti.
Seimo narės B. Vėsaitės teigimu, politikai teikia įvairių siūlymų degalų krizei spręsti. Pavyzdžiui, mažinti degalų akcizus. Tačiau imtis greitų veiksmų neleidžia finansinę drausmę prižiūrintis finansų ministras.
Premjerė Inga Ruginienė siūlė kol kas nesikarščiuoti.
„Finansų ministerijai duota užduotis pateikti kitai savaitei alternatyvas, kaip galėtume nacionaliniu lygiu prisidėti prie europinio sprendimo – prie kainų valdymo. Yra įvairių būdų, bet leiskime Finansų ministerijai susiskaičiuoti“, – sakė I. Ruginienė.